Sidabrines vestuves minintys Livija ir Marijus Gradauskai: apie darnos paslaptį ir ypatingą sukakties įamžinimą
Televizijos, radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė ir jos vyras žurnalistas, prodiuseris Marijus Gradauskas kartu praleido jau ketvirtį amžiaus. Livija kvatoja, kad dvidešimt penkeri metai prabėgo akimirksniu. „Nuobodu tikrai nebuvo“, – tvirtina žinoma moteris, su portalu Žmonės.lt sutikusi pasidalinti stiprių santykių formule ir prisiminimais apie netradicines vestuves.
Neseniai sidabrines santuokos metines paminėję Livija ir Marijus Gradauskai – universiteto pora. Kartu pradėję mokytis Vilniaus Universiteto žurnalistikos institute, jauni studentai kaipmat susidraugavo. Ilgainiui jų santykiai vis stiprėjo ir galiausiai peraugo į stiprius jausmus.
Beveik tokiu pat lengvu žingsniu Livija su Marijumi nukeliavo ir iki santuokos – pabaigę studijas jie vienas kitam prisiekė amžiną meilę. Vis tik 1996 m. rugpjūčio 9-ąją Santuokos rūmuose duoti įžadai, anot Livijos, buvo labiausiai tuometines vestuvių tradicijas atspindintis jų šventės elementas.
„Tais laikais vestuvės būdavo rengiamos pagal kaimiškus papročius su visais atitinkamais simboliais – piršliais, palydomis ir mišrainėmis nukrautais stalais. Aš nenorėjau nei šių dalykų, nei puošnios suknelės, nei didelės šventės. Laimei, Marijus irgi neįsivaizdavo trankių tradicinių vestuvių, kuriose dalyvauja visos giminės, tad surengėme nedidelę šventę“, – su Žmonės.lt dalijasi Livija.
Po formalumų Santuokos rūmuose sekė rami vakarienė prie ežero, kurioje dalyvavo tik šeimos nariai. Vis tik tuo niekas neužsibaigė: po savaitės jaunavedžiai savo vestuves linksmai atšventė su draugais.
„Mes taip išvengėme didelių išlaidų ir keistų senoviškų papročių, o naujoviškų, vakarietiškų tradicijų tuo metu, ačiū dievui, dar nebuvo. Dėl jų vestuvės šiais laikais yra tapusios didžiuliu galvos skausmu ir išpūstu burbulu. Visų paslaugų kainos man netelpa galvoje“, – stebisi „Radiocentro“ laidų vedėja.
Gradauskų požiūris į šventes bėgant metams nepasikeitė – nerengę grandiozinio vestuvių vakarėlio, jiedu trankiai neminėjo ir sidabrinių vestuvių metinių.
„Tą dieną praleidome dviese, savo mylimame pajūrio mieste – Klaipėdoje. Po to grįžome į Vilnių ir su vaikais bei tėvais nuėjome į restoraną, taigi išskirtinės šventės nebuvo“, – Žmonės.lt pasakoja Livija.
Klaipėdą svarbią dieną Gradauskai aplankė ne atsitiktinai. Pajūris jiems – ypatingas Lietuvos kampelis.
„Jūra turi kažkokią ypatingą energiją, kuri labai pakrauna tiek mane, tiek Marijų. Prie jos pabuvę vos porą dienų jaučiamės tarsi po atostogų, tad ten dažnai apsilankome nepriklausomai nuo metų laiko. Tas atstumas tikrai neatrodo gąsdinantis, taigi iš dalies gyvename ir Vilniuje, ir ten“, – juokiasi Livija.
Tad jūros motyvas visam gyvenimui nugulė ir ant Marijaus Gradausko rankos – vestuvių metinių proga vyras išsitatuiravo vėtrungę. Reikšmingi piešiniai atsirado ir ant Livijos dilbių.
„Tos tatuiruotės – tarsi pokštas. Už jas galime dėkoti savo dukrai Liepai, kuri jau nuo pat mažens mus ragino ką nors išsitatuiruoti. Mes niekada nebuvome prieš, tačiau niekaip nekildavo konkreti mintis... Na, bet šiemet Liepa mus galutinai prispaudė – gi tokia proga! Tada iškart paaiškėjo, kas mane džiugintų visą gyvenimą: dukros ir sūnaus vaikystės piešiniai.
Dėl meilės jūrai Marijus pasirinko vėtrungę. Tai – labai reikšmingas ir aktualus pajūrio gyventojų simbolis. Ant vėtrungių žvejai sudėdavo jiems svarbių dalykų simbolius, pavyzdžiui, žyminčius santuoką, tikėjimą, mylimus gyvūnus. Būtent todėl ant Marijaus vėtrungės yra pavaizduoti mūsų augintiniai – du šuniukai“, – Žmonės.lt vaizdžiai pasakoja Livija.
Moteris tvirtina, kad jų pilnametė dukra Liepa – labai organizuota ir prisiima atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus. Atsakomybė – viena svarbiausių Gradauskų vaikams diegtų vertybių.
„Pareigos jausmas ir pagarba – labai svarbūs tiek moksluose, tiek santykiuose su kitais žmonėmis, todėl siekėme, kad vaikai užaugtų ne tik geraširdžiai, draugiški, mylimi, bet ir padorūs“, – tikina žurnalistė.
Livija pabrėžia, kad vaikų auginimą ji visada matė kaip natūralų procesą ir vaikams perdavė tas vertybes, kurios buvo svarbios jiems patiems – kitokių išgalvoti tiesiog neįmanoma.
„Specialiai neauginome kažkokių lyderių ar supervaikų. Išvis nelabai suvokiu vaikų auklėjimo kaip atskiros gyvenimo dalies. Man atrodo, kad reikia ne vaikus auginti, o su jais gyventi. Taip realybė, kurioje jie sukasi, juos ir suformuoja“, – savo požiūriu dalijasi L.Gradauskienė.
Savo paaugliui sūnui Andriui ir pilnametei Liepai Gradauskai skiepijo ir kitas vertybes – meilę menui, mokslui, kultūrai. Livija tvirtina, kad jai visada rūpėjo, jog atžalos būtų orientuotos ne į merkantilinius dalykus, pinigus ir daiktus, o į gyvenimo patirtis.
„Labai bijojau, kad vaikai mokykloje ims girtis, su kokiais automobiliais važinėja jų tėvai. Man tai – košmaras. Norėjau, kad vaikai draugams pasakotų apie tai, kur buvo, ką matė, kur keliavo“, – Žmonės.lt pasakoja moteris.
Renginius ir keliones Livija paminėjo tikrai ne be reikalo. Tai – vienos didžiausių jos ir Marijaus aistrų. Dinamišką ir įdomų gyvenimą mėgstanti laidų vedėja ir muzikinio šou „Kaukės“ teisėja tikina, kad sutampantys poreikiai, požiūriai ir praturtinančios patirtys jai padeda išlaikyti vidinę bei santykių harmoniją.
„Juokais sakau, kad aš esu labai gera žmona, nes visiškai neburbu, nekeliu didelių reikalavimų ir nesvarstau, ko mūsų santykiams trūksta. Kadangi neprisigalvoju beprotiškų iliuzijų, vėliau nereikia nervintis, kad negaunu tai, ko noriu.
Aš bendrai į viską žiūriu labai realistiškai – yra taip, kaip yra. Matyt, taip yra todėl, nes mūsų santykiai – tokie tikri ir organiški, kad net sunku pagalvoti, jog galėtų būti kitaip“, – atvirauja L.Gradauskienė.
Nors Gradauskai nėra didelių švenčių mėgėjai, jų šeima kasmet su draugais mini keletą progų. Ypač smagiai jie švenčia Heloviną, „Eurovizijos“ konkursą ir Kalėdas – rengia teminius vakarėlius. Livija pasakoja, kad tradicijos tęsiasi taip ilgai, kad jau spėjo užaugti vaikai.
„Pamenu, Heloviną pradėjome švęsti tada, kai vaikai buvo dar visai mažiukai. Jie išsipaišydavo veidus ir tapdavo visokiais baisuokliais, žinoma, kostiumais persirengdavome ir mes. Karnavalai būdavo kaip reikiant“, – su šypsena prisimena moteris.
Vis tik vienas dalykas juos skiria. Tai – meilė maistui. Livija pasakoja, kad šeimoje daugiausiai gamina vyras, nes tai – didelė jo aistra. Gurmaniški potyriai svarbūs ir vaikams, o ji pati nuo šios srities kiek susilaiko.
„Virtuvėje leidžiu reikštis vyrui, nes man yra dzin. Jei gyvenčiau viena, tikriausiai valgyčiau vien salotas“, – juokiasi ji.
Fotogalerija: