„Sidabrinių gervių“ staigmena – daugiausia apdovanojimų susižėrė kino debiutantas

Apdovanojimų vairas patikėtas televizijos laidų ir renginių vedėjui, režisieriui bei reklamų kūrėjui Andriui Rožickui. Tuo tarpu apdovanojimus laureatams pristatinėjo manekenė Karolina Toleikytė.

Šių metų ceremonijoje buvo išdalyta rekordiškai daug apdovanojimų: „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus, 16 „Sidabrinės gervės“ statulėlių, „Sidabrinės gervės kiaušinis“ ir specialus prizas tiems, kas raškys pergalę nominacijoje „Publikos pasirinkimas“.

Daugiausiai apdovanojimų šiemet susižėrė debiutinis režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmas „Šventasis“. 11-oje kategorijų nominuotas filmas išplėšė pergalę šešiose kategorijose. Jis pelnė ir svarbiausius apdovanojimus - geriausio režisieriaus ir geriausio filmo.

Publikos numylėtiniu tapo juosta „ZERO III“. Tuo tarpu „Auksinė gervė“ nutūpė aktoriaus Vytauto Paukštės rankose, vien kine sukūrusiame daugiau nei 50 įsimintinų vaidmenų. Tuo tarpu teatre V. Paukštė sukūrė dar daugiau nei 90 personažų. „Jam negalioja senaties terminas“, – taip apie poną Vytautą atsiliepia jo kolegos.

„Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos kino akademijai, jos akademikams, komisijai ir Lietuvos kino centrui. Dėkoju visiems režisieriams, kurie patikėjo manimi ir pakvietė vienam ar kitam darbui. Daugelio jų nebėra mūsų tarpe. Toks tas gyvenimas. Dėkoju likimui, kad jis leido man gyventi tais dešimtmečiais, kai klestėjo Lietuvos menas ir net ik stebėti jį iš šalies, bet ir jame dalyvauti

Trūksta žodžių tokiais momentais, kai esi pagerbiamas už visą savo gyvenimą, už visą savo darbą mūsų kino gyvenime. Sveikinu gervę su tokiu paauglišku jubiliejumi ir linkiu, kad tos gervės nominacijos gyvuotų dar šimtą metų.

Auksinė gervė šiandien palieka Vilniaus miestą ir su Vytautu Paukšte išvyksta į Klaipėdą“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo aktorius Vytautas Paukštė.

Visų „Sidabrinės gervės“ nugalėtojų sąrašas. Laureatas paryškintas:

Metų geriausias studento darbas „Sidabrinės gervės kiaušinis“

• „Kupranugaris“. Režisierius Laurynas Bareiša (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovė Giedrė Beinoriūtė)
• „Šaknys karčios“. Režisierius Domas Petronis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovas Audrius Stonys)
• „Kalnai kalnai“. Režisierė Marija Stonytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovė Giedrė Beinoriūtė)
• „Sigis“. Režisierius Tomas Gvozdas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovas Audrius Stonys)

Metų geriausias profesinės meistrystės darbas

• Živilė Gallego ir Donatas Ulvydas – už kino filmo „Emilija iš Laisvės alėja“ prodiusavimą
• Uljana Kim – už bendros gamybos filmų „Apsimetėliai“ su Estija ir Latvija, „Pelenų sanatorija“ su Latvija, ir „Senekos diena“, prodiusavimą
• Marija Razgutė – už filmų „Budėjimas“, „Motinos diena“ ir „Šventasis“ prodiusavimą
• Dagnė Vildžiūnaitė – už filmų „Amžinai kartu“ ir „Kartą Rytų Europoje“ prodiusavimą

Metų geriausias montažo režisieriaus darbas

• Danielius Kokanauskis („Apsimetėliai“, režisierius Vallo Toomla)
• Silvija Vilkaitė („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)
• Domas Petronis ir Gintarė Sokelytė („Nuo Lietuvos nepabėgsi“, režisierius Romas Zabarauskas)
• Emilis Vėlyvis ir Paulius Zavadskis („Zero III“, režisierius Emilis Vėlyvis)

Metų geriausias dailininko darbas

• Galius Kličius („Senekos diena“, režisierius Kristijonas Vildžiūnas)
• Aurimas Akšys („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)
• Sigita Šimkūnaitė („Emilija iš Laisvės alėjos“, režisierius Donatas Ulvydas)

Metų geriausias kompozitoriaus darbas

• Jonas Jurkūnas („Emilija iš Laisvės alėjos“, režisierius Donatas Ulvydas)
• Denisas Zujevas/„Fusedmarc“, Eglė Sirvydytė, Jurga Šeduikytė, Mixtape Club („Kaukai“, režisierius Gediminas Šiaulys)
• Vytautas Rasimavičius („8 minutės“, režisierė Dovilė Šarutytė)
• Luke Jurevičius („Virsmas“, režisierius Nathan Jurevičius)
• Alternatyvaus roko grupė „Šiaurės kryptis“ („Senekos diena“, režisierius Kristijonas Vildžiūnas)

Metų geriausias operatoriaus darbas

• Linas Dabriška („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)
• Audrius Kemežys („Moteris ir Ledynas“, režisierius Audrius Stonys)
• Oleg Mutu („Amžinai kartu“, režisierė Lina Lužytė)
• Feliksas Abrukauskas („Kartą Rytų Europoje“, režisierius Igor Cobileanski)

Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo

• Rasa Samuolytė („Amžinai kartu“, režisierė Lina Lužytė)
• Severija Janušauskaitė („Emilija iš Laisvės alėjos“, režisierius Donatas Ulvydas)
• Gelminė Glemžaitė („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)

Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo

• Darius Meškauskas („Budėjimas“, režisierius Karolis Kaupinis)
• Valentinas Krulikovskis („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)
• Giedrius Savickas („Amžinai kartu“, režisierė Lina Lužytė)
• Tauras Čižas („Emilija iš Laisvės alėjos“, režisierius Donatas Ulvydas)

Metų geriausias aktorės vaidmuo

• Gabija Jaraminaitė („Amžinai kartu“, režisierė Lina Lužytė)
• Indrė Patkauskaitė („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)
• Elžbieta Latėnaitė („Senekos diena“, režisierius Kristijonas Vildžiūnas)
• Ieva Andrejevaitė („Emilija iš Laisvės alėjos“, režisierius Donatas Ulvydas)

Metų geriausias aktoriaus vaidmuo

• Marius Repšys („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)
• Dainius Gavenonis („Amžinai kartu“, režisierė Lina Lužytė)
• Darius Gumauskas („Emilija iš Laisvės alėjos“, režisierius Donatas Ulvydas)

Metų geriausias scenarijus

• Andrius Blaževičius, Marija Kavtaradzė ir Teklė Kavtaradzė („Šventasis“, režisierius Andrius Blaževičius)
• Lina Lužytė („Amžinai kartu“, režisierė Lina Lužytė)
• Jonas Banys („Emilija iš Laisvės alėjos“, režisierius Donatas Ulvydas)

Metų geriausias režisieriaus darbas

• Emilis Vėlyvis – „ZERO III“
• Andrius Blaževičius – „Šventasis“
• Lina Lužytė – „Amžinai kartu“
• Audrius Stonys – „Moteris ir Ledynas“
• Kristijonas Vildžiūnas – „Senekos diena“

Metų geriausias animacinis filmas

• „Kaukai“. Režisierius Gediminas Šiaulys, prodiuserė Miglė Pelakauskė.
• „Ne ožkoje laimė“. Režisierius Ilja Bereznickas, prodiuseris Valentas Aškinis.
• „Po mirties, prieš pragarą“. Režisierius Tomas Ramanauskas, prodiuserė Agnė Adomėnė.
• „Pono nakties laisvadienis“. Režisierius ir prodiuseris Ignas Meilūnas.
• „Virsmas“. Rrežisierius Nathan Jurevičius, prodiuseriai Vitalijus Žukas, Miglė Pelakauskė.

Metų geriausias dokumentinis kino filmas

• „Moteris ir ledynas“. Režisierius Audrius Stonys, prodiuserė Radvilė Šumilė.
• „Ateljė: rojaus drabužiai“. Režisierė Albina Griniūtė, prodiuseriai Gajane Kalatshjan, Vygantas Kirejevas, Liisa Juntunen.
• „Seserys“. Režisierė Lilija Kopač, prodiuserė Danutė Selčinskaja.

Metų geriausias trumpametražis vaidybinis kino filmas

• „Budėjimas“. Režisierius Karolis Kaupinis, prodiuserė Marija Razgutė.
• „8 minutės“. Režisierė Dovilė Šarutytė, prodiuserė Migla Butkutė.
• „Motinos diena“. Režisierė Kamilė Milašiūtė, prodiuserės Marija Fridinovaitė, Marija Razgutė.

Metų geriausias bendros gamybos kino filmas

• „Apsimetėliai“. Režisierius Vallo Toomla – lietuvių, estų ir latvių bendros gamybos filmas, lietuvių prodiuserė Uljana Kim.
• „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“. Režisieriai Anne Magnussen, Pawel Debski, lietuvių, norvegų ir lenkų bendros gamybos filmas, prodiuserė Živilė Gallego.
• „Aš čia tik svečias“. Lietuvių ir Čilės bendros gamybos projektas, režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė.

Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas

• „Šventasis“. Režisierius Andrius Blaževičius, prodiuserė Marija Razgutė.
• „Amžinai kartu“. Režisierė Lina Lužytė, prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.
• „Senekos diena“. Režisierius Kristijonas Vildžiūnas, prodiuserė Uljana Kim.
• „Emilija iš Laisvės alėjos“. Režisierius Donatas Ulvydas, prodiuseriai Živilė Gallego, Donatas Ulvydas.