Signatarų kalnelyje – paskutinis „sudie“ primabalerinai L.Aškelovičiūtei-Razmienei: palaidota šeimos kape

Legendinės Lietuvos primabalerinos L.Aškelovičiūtės-Razmienės gyvybė užgęso sekmadienį. Apie 85-erių moters mirtį pranešė menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.

„Šį rytą, 9 valandą 20 minučių, užgeso legendinė Lietuvos baleto Aurora – L.Aškelovičiūtė (1939–2024) – scenoje spindėjusi nuo 1959 iki 1987 metų – beveik trečdalį šimtmečio link artėjančios mūsų profesionalaus baleto meno istorijos. Nuoširdi užuojauta šeimai, baleto bendruomenei, žiūrovams, kurie dar prisimena jos įkvepiantį, sparnus skleidžiantį šokį“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė H.Šabasevičius.

Paskutinį „sudie“ L.Aškelovičiūtei-Razmienei buvo galima ištarti laidojimo rūmuose „Ritualas“. O amžinojo poilsio legenda nugulė šeimos kapavietėje Vilniaus Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.

L.Aškelovičiūtė-Razmienė gimė 1939 m. balandžio 30 d. Naujasėdžiuose. 1959 m. ji baigė A.Vaganovos choreografijos mokyklą Leningrade. 1959–1987 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto solistė, 1989–1999 m. dirbo repetitore. 2001 m. Vilniuje įkūrė Baleto institutą. Gastroliavo Vokietijoje, Bulgarijoje, Egipte, Sirijoje, Libijoje, Graikijoje, Italijoje, Mongolijoje.

Žymesni vaidmenys: Silvija, Svanilda (L.Delibes’o „Silvija“ 1961 ir „Kopelija„ 1980), Esmeralda (C.Pugni „Paryžiaus katedra“ 1962), Frigija (A.Chačaturiano „Spartakas„ 1964), Kitri (L.Minkaus „Don Kichotas“ 1968), Žizel (A.Ch. Adamo „Žizel“ 1970), Džuljeta (S.Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ 1977), Odeta‑Odilija (P.Čaikovskio „Gulbių ežeras“ 1974); vaidmenys lietuvių kompozitorių baletuose: Jūratė (J.Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“ 1965), Betė, Giedrė (A.Rekašiaus „Gęstantis kryžius“ 1966, „Aistros“ 1971), Kastė (J.Juzeliūno „Ant marių kranto“ 1975), Eglė (E.Balsio „Eglė žalčių karalienė“ 1976).

Apie L.Aškelovičiūtę sukurtas televizijos filmas „Šoka Leokadija Aškelovičiūtė“ (1983 m., režisierius Vytenis Pauliukaitis). 1999 m. ji apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.