Sijono metamorfozės: kaip per amžius kito šis moteriško stiliaus elementas

Žvilgsnis atgal

Iki pat moderniųjų laikų mada buvo stipriai sukaustyta aprangos taisyklių. Nuo antikos iki nailono išradimo turtą ir prabangą žmonės demonstravo dėvimos medžiagos metrais. Pasijoniuose skęstanti dama buvo laikoma nepaprastai turtinga. Tačiau nesibaigiantys audinio sluoksniai buvo itin nepatogūs vaikščioti.

Tik įsivaizduokite, kokia negarbė nusiridenti nuo laiptų gerbiamų svečių akivaizdoje! Todėl imta gudrauti: po sukniomis įtaisyti didžiuliai metalo rėmai, suteikę sijonui varpo apvalumą. Nors kojos nebesipainiojo tarp klosčių, geležies svoris neteikė didelio komforto. Tikru išsigelbėjimu tapo krinolino rėmas – juostele sutvirtinti metaliniai ar ašutiniai lankai, ant kurių užtempiamas audinys.

Ši konstrukcija ponioms leido sėdėti ar paprasčiausiai praeiti pro duris, lankus suėmus ir pavertus vertikaliai. Tą padaryti su suvirintos geležies narvu ant klubų buvo paprasčiausiai neįmanoma.

Baigiantis XIX amžiui, į madą atėjo turniūras – metalinis rėmelis arba speciali pagalvėlė, dedama po suknele žemiau juosmens, kad iš nugaros šiek tiek kilstelėtų sijoną. Šiuo laikotarpiu apranga darėsi elegantiškesnė, tačiau vis dar varžanti judėjimo laisvę.

XX-ojo amžiaus mada

XX a. – laikas, kada aprangos suvokimas apsivertė 180 laipsnių. Šiuo laikotarpiu drabužiai keitėsi kaip niekada greitai, įgaudami naujų, iki tol nematytų formų. Praėjusiame amžiuje buvo sukurti sijonų modeliai, kurių įtaka stipriai juntama ir šių dienų madai.

Taip pat skaitykite: Romos aukštosios mados savaitė: nuotaka be nuometo, be liemenėlės ir be kelnaičių

Trečiasis dešimtmetis. Mados pasaulyje vyksta radikalių pokyčių. Žemę siekiančius sijonus keičia šiek tiek žemiau kelių krintančios jų klostės. Nelieka drabužių, išryškinančių itin moterišką smėlio laikrodžio figūrą ir pabrėžiančių klubus. Grožis ima reikšti laisvę elgtis taip, kaip norisi moteriai.

Ji pamažu tampa nepriklausoma ir savarankiška. Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo klostuoti sijonai iš laisvai krintančios medžiagos. Lengvumo efektui išgauti audinys kirptas nuožulniu 45 laipsnių kampu. Vyravo prabangios, puošnios medžiagos: šilkas ir kiti rytietiški audiniai, puošti blizgiomis detalėmis ir drapiruotėmis. Trečiasis dešimtmetis – tai ikona tapusios Coco Chanel mažos juodos suknelės laikas.

Ketvirtasis dešimtmetis. Berniukišką, laisvę simbolizuojantį įvaizdį keičia kukli moteriškumą pabrėžianti elegancija. Kilus Didžiajai depresijai (sunkiausiai pasaulinei ekonomikos krizei), svarbą prarado prabangios medžiagos ir blizgesys, neliko laisvai krintančių klosčių. Apdarai siūti taip, kad pritiktų figūrai neeikvojant papildomų medžiagos metrų, todėl drabužį turėjo papildyti kūnas.

Taip formavosi sveikos ir atletiškos moters įvaizdis. Išpopuliarėjo glotnūs, iki pusės blauzdų netrukdantys judėti sijonai, siuvami iš naujų medžiagų – nailono ar viskozės. Išliko populiarūs klostuoti drabužiai. Tai buvo pigus ir praktiškas pasirinkimas. Be to, atsirado galimybė audinį dažyti, todėl apdarai ėmė mirgėti įvairiais naujais raštais, pagyvinusiais kasdienę aprangą.

Penktasis dešimtmetis. Antrojo pasaulinio karo metais moteris privalėjo būti stipri. Tai pabrėžė ir apranga. Išryškėjo pečių linija – pūstas rankoves išstūmė griežtumo suteikę pečių įsiuvai. Moters spintoje įsitvirtino kostiumėlis, dėvėtas tiek oficialiomis progomis, tiek laisvalaikiu. Sijonai išliko siauri, iki kelių, tačiau iš kitų laikotarpių išsiskyrė audinių derinių įvairove.

Karo metu tekstilės pramonė stojo, todėl reikėdavo persiūti senus drabužius. Išlaikyti moteriškumą padėjo peplum modelis – prie švarkelio ar palaidinės liemens siuvamas trumpas ant klubų krintantis sijonėlis. Tik pasibaigus karui, dešimtmečio pabaigoje, vėl atkreiptas dėmesys į madą, lygiagrečiai paklausūs išliko abu – griežtasis ir moteriškasis – stiliai.

Taip pat skaitykite: Ką apie jus atskleidžia mėgstamiausi džinsai?

Šeštasis dešimtmetis. Šiuo metu debiutuoja Christianas Dioras ir jo naujasis įvaizdis (angl. new look), pasižymėjęs suimtu liemeniu ir plačiais sijonais, kuriems naudota daug medžiagos. Tai buvo klasiškos moters atgimimas. Vėl mėgaujamasi prabangiaisiais šilku ir satinu, nors populiarūs išlieka visi audiniai.

Atrodė, kad po karo sunkumų net į aprangą grįžta gyvybingumas ir džiaugsmas: audiniai marginti gėlių motyvais ir taškeliais, po sijonais buvo segimi pūstumo pridėję pasijoniai. Laisvalaikiu žmonės šokdavo svingą, todėl ratu besisukantys spalvingi (ypač mėgti raudoni) sijonai tapo būtinybe. Daug dėmesio skiriama iki tol neplėtotai paauglių madai – pirmą kartą mados istorijoje sijonas pakyla aukščiau kelių!

Septintasis dešimtmetis. Tai didelių pokyčių metas. Raštus beveik išstumia grynos, sodrios visos paletės spalvos. Drabužio akcentu tampa apykaklė ar skarelė, kartais dirželis. Pamėgta naujovė – stambios priekyje siuvamos sagos. Labai išauga sijonų paklausa, juos imta segėti su pačiomis įvairiausiomis palaidinėmis ir megztukais.

Šis drabužis teikė didesnes derinių pasirinkimo galimybes negu suknelė. Svarbu tapo turėti individualų stilių, moters neberibojo aprangos taisyklės. Laisvė atvedė iki tikros trumpų sijonėlių karštinės – kuo trumpesnis, tuo geriau! Tačiau tokio požiūrio laikėsi ne visos dailiosios lyties atstovės, nemaža jų dalis liko ištikimos konservatyvesnei madai.

Aštuntasis dešimtmetis. Prasidėjo hipių era. Drabužiai sumirga gėlėmis, spalvomis ir raštais – viskuo, kas siejosi su gamta ir laisve. Suknelių ir sijonų ilgis taip pat buvo laisvai pasirenkamas, nepriklausomai nuo progos, kuria jais puošiamasi. Vakarinę suknią galėjo pakeisti ir mini sijonėlis.

Elegantiškiausiu pasirinkimu tapo suknelės atvira ar bent labai gilia iškirpte nugaroje, buvo paklausūs šilkiniai audiniai. Drabužiai krito laisvai, turėjo būti patogūs. Išpopuliarėjo megzti apdarai ir įspūdingos apykaklės, o įdomiausiu šio laikotarpio sprendimu laikytinos itin plačios „Palazzo“ kelnės, kurios stovint suglaudus kojas atrodo tarsi ilgas sijonas. Tikras disko muzikos stiliaus perliukas.

Devintasis dešimtmetis. Šiuo laikotarpiu kuriama visiškai kitokia mada. Itin išpopuliarėja ateities vizijos – pamąstymai, kaip pasaulis atrodys naujajame amžiuje. Todėl didžiulį pagreitį įgauna naujų formų paieškos. Pradedamos derinti neutralios ir neono spalvos. Deja, to meto moderni moteris dažniausiai dėvėjo kelnes ir populiariuosius džinsus, todėl sijonui teko laukti geresnių laikų.

Šis drabužis buvo įdomus tik dizaineriams kaip eksperimentinė medžiaga. Viena tokių gerai žinomų „atradėjų“ yra Vivienne Westwood, sukūrusi „mini-crini“ sijonuką, įkvėptą Viktorijos laikų krinolino. Taip pat derėtų paminėti pankų ir gotų subkultūrų atstoves, kurioms sijonas buvo saviraiškos priemonė, ir sirgalių šokėjas, pasipuošusias „ra-ra“ sijonukais.

Dešimtasis dešimtmetis. Paskutinis XX-ojo amžiaus dešimtmetis pasižymėjo dviejų stilių sankirta. Vieniems buvo priimtinesnis aptįsusios ir laisvos aprangos – grandžo (angl. grunge) stilius: merginos ėmė dėvėti vyriškus rūbus, nebepaisė drabužių derinimo taisyklių ir nebetroško išlaikyti moteriškų linijų. Kitos rinkosi priešingą įvaizdį.

Tuo metu madą pavergusį mini sijoną buvo bandoma keisti ilgesniu ir elegantiškesniu. Įdomu tai, kad moterys pirko dizainerių pastangomis atgaivintą rūbą, tačiau jo nesegėjo. Jos mieliau dėvėjo trumpesnius sijonėlius. Galima sakyti, kad ilgis priklausė nuo nuotaikos, bet ne mados.

Taip pat skaitykite: Viena maža juoda suknelė – 4 skirtingi įvaizdžiai

Ir būtent šio laikotarpio akcentu tampa švarko ir sijono ar kelnių derinys, ypač oficialiojoje aprangoje. Visam laikui įsigali kostiumėlis su pieštukiniu sijonu.

Moderni laisvė

Šiuolaikinė apranga mažai kuo skiriasi nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio – svarbiausia yra individualus stilius ir saviraiška. Vertinama savybė mokėti pačiai pasirinkti, pademonstruoti estetinį pojūtį. O idėjų galima semtis iš visos mados istorijos.

Tiek stilingos moterys, tiek dizaineriai svarbiausia užduotimi laiko gebėjimą nustebinti – taip gimsta interpretacijos, nauji sprendimo būdai. Anksčiau sukurtą formą naujos technologijos leidžia patobulinti ir įspūdį sustiprinti. Kasmetiniai mados festivaliai reiškia pagarbą praėjusių laikotarpių madai ir atspindi vis kitą epochą. Kaip sakoma, mada sukasi ratu – kam švaistyti tokį turtingą kultūrinį paveldą. Didesnę reikšmę turi aksesuarai, siejantys skirtingus stilius. Kuriamos už drabužį modernesnės detalės.

Be to, jau kurį laiką didžiulis dėmesys skiriamas vintažui: miesto centre esančiuose butikuose ar močiutės palėpėje rasti daiktai tapo būtinybe stilingos asmenybės garderobe.

Tačiau svarbiausia laikotarpio idėja yra ta, kad šiandien viskas yra madinga!