Šilko gėlių kūrėja Kristina: „Nelaikykite svajonių užgniaužusios savyje“
„Gėlės daro žmones geresnius ir laimingesnius; tai saulė, penas ir vaistai sielai.“ (Luther Burbank). Būtent tokie jausmai kyla grožintis kerinčiais „Kristinos šilko žiedai“ kūrėjos klaipėdietės Kristinos Čyžauskienės darbais. Nuostabūs šilko gėlių lankeliai, kuriuose puikuojasi įvairiausių spalvų žiedai, vienetinės suknelės su pasakų herojais kiekvieną mergaitę paverčia princese. Kristinos darbais puošiasi lietuvaitės Amerikoje, Dubajuje, Ispanijoje, Norvegijoje, Anglijoje, o svarbiausia – gimtojoje Lietuvoje. Nemažai gerai žinomų moterų: verslininkė Daina Bosas, šokėja Gintarė Slausgalvienė ir kt., puošiasi šilko gėlių aksesuarais.
Išvydus nuostabaus grožio išskirtinius kūrinius, visuomet norisi kuo daugiau sužinoti ir apie patį kūrėją. Kristina, papasakokite trumpai apie save. Koks Jūsų kūrybos kelias?
Dar vaikystėje autokatastrofoje netekau savo tėvų, bet augau globojama tetos. Ji mane mokė mylėti gyvenimą, į priešiškumą atsakyti šypsena, nekreipti dėmesio į sunkumus ir siekti savo svajonių. Mane užauginusi teta – meniškos sielos, kūrybinga asmenybė. Ji visuomet skatino kažkuo domėtis – siuvimu, mezgimu, nėrimu, siuvinėjimu, piešimu ir net žvejyba.
Domėjausi viskuo, dabar taip pat kirba mintys apie naujas, neišmėgintas sritis. 50-metis – ne riba sustoti. Esu laiminga dviejų suaugusių sūnų mama, kurianti savo svajų šilko gėlių sodus, atgyjančius šilko aksesuaruose.
Karlosas Kastaneda teigė, jog gyvenimo kelią visada turi išsirinkti širdimi – tik tada išspausi iš savęs viską. Ir visada galėsi juoktis. Kaip gimė Jūsų „Kristinos šilko žiedai“? Ar ilgai savyje brandinote ir nešiojotės šią mintį?
Esu iš tų moterų, kurios turi keletą pomėgių. Šviesios atminties močiutė augino avis, tad nuo vaikystės mezgu. Kadaise gaminau papuošalus iš natūralių akmenėlių, sutažo juostelių, kūriau gėlių aksesuarus iš sintetinių audinių, dirbtinių gėlių. Vėliau nusipirkau siuvimo mašiną. Draugėms ir gerbėjoms norėjosi parodyti, kaip man sekasi. Taip pradžioje gimė „Kristinos rankdarbiai“, o prieš trejus metus, pradėjusi kurti šilko gėles, pervadinau į „Kristinos šilko žiedai“.
Manosios šilko gėlės turi Krikštamotę. Taip vadinu moterį, kurios dėka išgirdau apie Japonų šilko gėlių gaminimo technologiją ir jos padrąsinta ėmiau kurti. Moteris, kurios žinojau tik vardą, pasisiūlė paskolinti brangius šilko gėlių gamybai skirtus aparatus. Ir aš pamėginau! Gimė nuostabaus šilko gėlė. Po jos sekė antra, trečia... Prasidėjo paieškos, kur įsigyti šilką, aparatus, dažus... Tai, ką darau, patiko ir kitiems, tad vėliau pomėgis virto širdžiai malonia legalia veikla greta dirbamo samdomo darbo. O dabar šis darbas tapo pagrindiniu.
Jūsų darbai – unikalūs! Kiekvienas jų yra išskirtinis. Ar daug laiko užima pagaminti šilko gėlių lankelį?
Dažnai užduodamas klausimas, kurį išgirstu prieš užsakant lankelį ar kitą šilko gėlių papuošalą. Gaminu tik iš natūralaus balto šilko, kurį reikia mirkyti specialiuose tirpaluose ir standinti, vėliau karpyti būsimų gėlių žiedlapius, tapyti įvairiausiomis spalvomis. Kiekvienas žiedlapis formuojamas specialiais aparatais, siuvami ir formuojami žiedynai. Tai labai ilgas ir kantrybės bei kruopštumo reikalaujantis darbas, trunkantis nuo keturių dienų iki savaitės. Nesinori tai vadinti darbu, nes man tai širdžiai miela meditacija.
Kodėl pasirinkote būtent šilką?
Vertinu natūralumą, tai kas tikra ir gyva. O natūralus šilkas – gyvas. Iš jo galima sukurti gėlių pievą, žydinčios vyšnios šakelę, rūtų vainikėlį ar rožę. Iš šilko galiu sukurti tai, ką kadaise vaizduodavau savo piešiniuose ir mokyklinių sąsiuvinių paraštėse – savo svajų sodų gėles.
Kaip gimsta spalvos? Ar mažosios užsakovės išsako savo norus, ar spalvų ieškote gamtoje?
Paprastai gėles tapau ir kuriu tik pagal išankstinius užsakymus, derindama spalvas prie užsakovių rūbų arba mano siuvamos suknutės. Būna, kad mergaitė turi puošnią mėlyną suknutę, bet nori rožinėmis spalvomis tapyto šilko gėlių lankelio. Tuomet teta Kristina tapo mėlynai rožines gėles ir visi lieka patenkinti. Mažųjų panelių ir damų norai, pageidavimai būna tokie spalvingi ir gražūs, jog pati stebiuosi gautuoju rezultatu! Kartais po pasivaikščiojimo gamtoje, klausantis bangų mūšos mintyse gimsta būsimas lankelis. Tuomet skubu tapyti ir jį sukurti.
Kokios gėlės Jums pačios gražiausios?
Myliu pievų, laukų gėles. Negaliu praeiti pro žydinčią ramunę, mėlynuojančias rugiagėles, širdis dainuoja grožintis alyvomis. Man gražios visos gėlės.
Jūsų suknelės taip pat lyg tapyti paveikslai. Jose šoka balerinos, dailiai pozuoja miško gyvūnai, žaidžia mažosios fėjos, linksmai nusiteikę akį merkia mažieji nykštukai. Kiekviena suknelė – tarsi atskira pasaka.
Siūti pradėjau tik prieš penkerius metus. Siuvausi tik sau, vėliau puošiau artimųjų mergaites. Pageidaujant, pradėjau puošti ir kitas mažas damutes. Bet siuvimas man tarsi savotiškas poilsis, atotrūkis nuo kruopštaus ir didelio susikaupimo, kurio reikalauja šilko gėlių gaminimo procesas.
Jūs – tarsi mergaičių pasakų fėja, išpildanti slapčiausias svajones. Jeigu būčiau maža mergaitė, Jūsų sukurti lankeliai su šilko gėlėmis ir siūtos suknelės užimtų garbingiausią mano spintos vietą. O gal kuriate aksesuarus ir sukneles damoms?
Suknučių damoms nesiuvu, bet šilko papuošalus kuriu su džiaugsmu. Damos puošiasi šilko gėlių lankeliais, segėmis, sagučiais ir skrybėlaitėmis, didelių ir efektingų gėlių pakabukais. Pastarieji jau tapę kone vizitine mano darbų kortele. Juos damos užsako po keletą, tapytus skirtingomis spalvomis. Gera girdėti, kad nieko panašaus į šiuos gėlių bumbulus joms dar neteko matyti.
Kristina, Jūs esate mama – kūrėja. Ko palinkėtumėte kitoms mamoms, turinčioms savyje idėjų, bet taip ir nedrįstančioms pradėti, paleisti į dienos šviesą savo darbų.
Mielos mamos, jeigu turite idėjų, norų ir troškimų – mėginkite. Jeigu vienai nedrąsu – ieškokite bendraminčių. Nelaikykite svajonių užgniaužusios savyje. Linkiu atrasti drąsos taip, kaip ją atradau ir aš, artėjant 50-ajam pavasariui. Niekuomet nėra per vėlu!