Silpnaregė Monika Aželionytė žvalgosi į paralimpines žaidynes: „Lengvas kelias – ne man“

Monika Aželionytė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotrauka
Monika Aželionytė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotrauka
Mantas Stankevičius
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Vaizduoti auką, tikėtis gailesčio, nes turiu negalią? Ne man sėdėti užsidarius tarp keturių sienų ir laukti, kol kas nors kur nors mane nuveš, ką nors pasiūlys. Aš pasirinkau kitą kelią“, – teigia regėjimo negalią turinti dziudo atletė Monika AŽELIONYTĖ (23), drąsiai svajojanti apie Los Andželo paralimpines žaidynes.

Monika, žodis „negalia“, atrodo, iki šiol visuomenėje priimamas ganėtinai jautriai.

Esu silpnaregė, prastai matau... Žodis „negalia“? Esu prie jo pripratusi. Vis vien geriau skamba nei „invalidas“. Esu ankstukė, gimiau penkių su puse mėnesių...

Tai savo pagrindinę gyvenimo kovą jau esi laimėjusi!

Taip! Močiutė pasakojo, kad mane mažytę operavo, nes gimusi nieko nemačiau. Dabar viena akimi su akiniais matau maždaug metro atstumu, o kita – nieko.