Šilta Justino Lapatinsko ir jo žmonos kelionė į Kubą

Kuboje su žmona jiedu praleido savaitę. Kadangi Justino mylimoji dievina keliones – ilgai šiai išvykai porai ruoštis nereikėjo. Ką pasiimti į šiltus kraštus jie puikiai žinojo. Svarbiausia – nepersistengti bandant susikrauti lagaminą. Tiesa, skrydis į priekį buvo labai varginantis. „Keliavome su 12 žmonių kompanija beveik visą parą. Pasiekę Havaną jautėmės išsekę." Tris dienas Justinas su žmona praleido Havanoje, vėliau apžiūrinėjo netoliese esančių miestelių apylinkes.

„Žmonės Kuboje – labai geri ir paprasti. Nesugadinti kapitalizmo. Pirmą naktį mudu nuėjome pažiūrėti naktinio Havanos gyvenimo. Didžiulį įspūdį paliko turistus baruose linksminantys muzikantai. Jie groja nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Tikriausiai mus žaloja ta nuomonė ir kalbos apie Egiptą ar kitas skurdesnes valstybes. Esame įpratę manyti, kad vietiniai vargingesnėse šalyse tik ir nori tave apšvarinti. Vieną naktį pasiklydome Trinidade. Nesulyginami dalykai, bet aš sakyčiau – panašus į Užupį Vilniuje. Vaikščiodami kelias valandas praradome nuovoką ir nesugebėjome rasti kelio atgal. Daug painių, siaurų gatvių, bet... Tose gatvėse žmonės pasiruošę kiekvienam turistui padėti iš širdies. Keletas vietinių mums negailėjo savo laiko ir vesdavo tomis gatvėmis atgal net po 15 minučių."

Į Kubą Justinas su antrąja puse vyko su vienu iš kelionių organizatorių. Abu be galo džiaugėsi Rimvydo Širvinsko-Makaliaus bei jo komandos suorganizuota programa. Kubietis gidas keliautojus vedžiojo po vietines apylinkes. Jis spėjo papasakoti ir apie nelengvą vietinių gyvenimą – kai kurie Kubos gyventojai per mėnesį uždirba vos po septynis eurus. Parduotuvėje Justinas susidūrė su produktų deficitu.

„Įėjus į parduotuvę lentynoje tave pasitinka butelis romo, cukrus ir miltai. Žmonės gyvena pagal jiems išduotus talonus, nors... Gerai, jog švietimas Kuboje nemokamas. Jei nori mokytis – mokslus baigsi, bet per daug į galvą niekas tau nekala, jog privalai.“

Justinas juokavo, kad pasiėmus į Kubą gražesnių marškinėlių kolekciją, keletą brangesnių daiktų – pasibaigus pinigams, lengvai galėtum juos keisti į paslaugas. Būtent taip vyras gavo mačetę. Turėjęs daugiafunkcinį kišeninį peiliuką, pastarąjį iškeitė į tikrą Pietų Amerikos vienašmenį peilį. Šiuo suvenyru vyras be galo džiaugėsi – labiau nei kubietiškais cigarais (būtinai sukamais rankomis!).

„Nustėrau, kai vienas vyriškis prie manęs cigaro galą nukando ir prisidegė. Galvojau gražiai nupjaus, o šis tik šyptelėjo pamatęs mano reakciją. Asmeniškai man tie cigarai nepatiko. Reikia mokėti juos rūkyti, o aš visai nepratęs“, – pasakojo Justinas.

Kubietiška virtuvė atlikėjo taip pat nesužavėjo – nors jie su žmona per dieną suvalgydavo daugiau, nei vietinis gyventojas suvalgo per savaitę. Populiariausias patiekalas Kuboje – kiaušiniai, pagaminti įvairiausiais būdais. Justinas su žmona Migle jų atsivalgė į valias. Tačiau kubietišką romą Justinas nuoširdžiai pagyrė. Anot jo, tokio skanaus Lietuvoje niekur nerasi.

Didelį įspūdį sutuoktiniams paliko krokodilai – Kuboje nuvažiavęs jų pažiūrėti , turistas gali grėsminguosius roplius ir pašerti. „Kažkaip kūnas šiurpo. Ten galima netyčiomis įkristi ir iš tavęs nieko neliktų. Iš pradžių šiek tiek nedrįsau artintis“, – prisiminė vyras.

Ar kokioje nors egzotiškoje šalyje norėtų apsilankyti dar kartą? Justinas sako, kad ši kelionė į Kubą pareikalavo išties daug išlaidų, tačiau savo senos svajonės – aplankyti Australiją – neišsižada.

„Girdėjau, kad Australijoje daug nuodingų gyvių, tai gal, kai vaikai bus dar didesni ir nukeliausime, na, po kokių dešimties metų. O į Kubą kol kas grįžti neplanuojame“, – kvatojosi atlikėjas.