Šiltai, bet neprimenant svogūno: kaip rengtis, kai karaliauja šaltis?
Būna mėnesių ir savaičių, kai pažvelgus į praeivius gatvėje ar kolegas biure, gali išvysti kontrastų kaleidoskopą: vieni jau su lietpalčiais, kiti dar su marškinėliais, vienos jau su auliniais, kitos – lengvais sportiniais bateliais. Tačiau kai temperatūra smukteli stipriai žemiau nulio, kontrastų sumažėja – svarbu ne (tik) gražiai atrodyti, bet nesušalti. Štai keli pastebėjimai, kaip koreguoti savo aprangą, kai spaudžia speigas.
Visų pirma, nepaisykite pašaipų ir komentarų, esą pernelyg jautriai reaguojate į šaltį, „reikia pratintis“, „reikia grūdintis“ ir kitų niekų. Kiekvieno mūsų kūno termoreguliacija skirtinga, skirtingai pakeliame drėgmę, šaltį, taigi, tik JŪS ir turite spręsti, kaip ir kiek rengtis.
Šildantys – net apatiniai. Šiai laikais nebereikia apsirengti 3 megztinių ir dar liemenės ant viršaus, kad nustotumėte drebėti. Pradėkite nuo šiltų apatinių drabužių, jie gali būti itin šilti, nematomi ir net (gana) gražūs. Šiuolaikiniai termomarškinėliai, tamprės plonyčiai, gerai sugeriantys ir išgarinantys drėgmę. Kokybiški jie nėra pigūs, tačiau tinkamai prižiūrimi tarnaus ne vieną sezoną. Tikėkimės, vieną kitą tikros žiemos savaitę ateityje dar turėsime, tad gal verta investuoti?
Kokius geriausiai rinktis? a) neutralių spalvų; b) tokius, kurie gerai priglunda ir nešviečia per viršutinius rūbus; c) jei nebijote vilnos kandimo, geras pasirinkimas – grynos merino vilnos rūbai, jei ne – vilnos ir šilko mišinys ar moderni sintetika.
Gerai sugulantys sluoksniai. Sunkiai judančiu svogūnu nė viena nenorime tapti, tačiau sluoksniai gali būti gerai apgalvoti ir neapsunkinantys gyvenimo. Po kelnėmis vilkėkite ne pėdkelnes, bet jau minėtąsias termotampres. Jei šąla rankos, kojos, galūnes galite apšildyti papildomu merino vilnos ar vilnos ir šilko kojinėmis ir pirštinėmis (dėvimomis po kitomis lauko pirštinėmis).
Prisiminkite šiltus golfus ir megztinius aukštu kaklu, galite juos vilktis po sarafanu ar švarku, tikrai pajusite efektą. Kaklą dar galite apsukti šiltu šaliku ar skara, būdų, kaip juos dėvėti net patalpoje – daugybė.
Batai – šilti, stabilūs, erdvūs. Nemažai moterų papasakotų, kad šiltos žiemos ir ritmas iš namai-mašina-darbas-mašina-namai jas paskatino atsisakyti pašiltintų žieminių batų. Bet jei jūs vaikščiojimo per šalčius nevengiate, o gal net mėgstate, be tikrų žieminių batų neišsiversite. Batai su kailiu – šilčiausias pasirinkimas, o jei nenorite su tokiomis „šildyklėmis“ sėdėti biure, niekas nedraudžia atėjus čia persiauti. Jei koja batuose vis tiek šąla, apsimaukite termokojinėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kad pėda nebūtų pernelyg apspausta, taip ji tikrai šals. Kai purų sniegą keičia „stiklas“ ant šaligatvio ar purvina pliurzė, geriausi batai – grublėtu lygiu neslidžiu padu.
Lauko rūbas – ilgas, lengvas, šildantis. Mūsų mamos ir močiutės per šalčius dėvėjo kailinius, dabar pastarųjų dažnai atsisakoma dėl etinių ar kitokių priežasčių. Jūsų valia rinktis! Puiki alternatyva – pūkinės striukės ir paltai, kurių galima rasti ryškių, nenuobodžių, kokybiškų (žinoma, toks rūbas atsieis nemažai) ar parka su pašiltinimu, puošiama didžiulio (ir labai praktiško) kapišono.
Jei kapišono striukė ar pūkinis paltas neturi, kaklą šildantis šalikas ar milžniška skara – būtinas aksesuaras. Ypač patogūs erdvūs, ilgi, stori, tokie, kurie esant reikalui (tarkim, kilus sniegą nešančiam vėjui), kiek pridengs galvą ir veidą.
Įkvėpimo paieškos – ten, kur šalta. Jei dairotės įkvėpimo šiltiems deriniams, nes norite ne tik nesušalti, bet dar ir stilingai atrodyti, darykite tą žvalgydamiesi, ką sukūrė ir kaip siūlo rūbus derinti prekės ženklai, sukurti šaltojo klimato zonos šalyse, pavyzdžiui, Švedijos, Norvegijos, Kanados... Itališkus, ispaniškus ir portugališkus įkvėpimo šaltinius trumpam pamirškite.