Simona – apie sūnui surengtą tapimo vyru šventę: 8 karaliai, auksas dovanų ir kodėl turkai plojo atsistoję

Portalui Žmonės.lt S.Kaya atvirauja, kad šiuo metu jiedu su vyru valdo namų interjero verslą „Kaya Home“, taip pat jie prekiauja ir turkiška kosmetika „Nazar Spa World Lietuva“.

Tiesa, jiems su Bilalu pradėjus kurti bendrą gyvenimą Lietuvoje, pora pirmiausia prekiavo turguje – pardavinėjo apatinį trikotažą.

„Žinojome, kad ateis diena, kai to nebereikės – ir šiandien jau turime savo parduotuves ir įgyvendinome šią svajonę“, – portalui Žmonės.lt pasakoja Simona.

Su vyru ji susipažino Turkijoje – Simona neslepia, kad tada net negalėjo pagalvoti, kad jos gyvenimas šitaip pasikeis.

„Viskas pasisuko taip nuostabiai – sukūrėme šeimą. Vyras, nors iš pradžių sunkiai sutiko, persikėlė gyventi į Lietuvą, ir jau dešimt metų čia gyvename kartu su mūsų sūnumi Denizu Kaya. Sunkiu ir atkakliu darbu susikūrėme savo aplinką ir toliau dirbame, neskaitydami darbo valandų.

Nors daug dirbame, stengiamės keliauti. Turime butą Antalijoje, kuris priklauso vyrui, todėl dažnai skrendame ten tiek dėl darbo, tiek atsipalaidavimui. Mūsų gyvenime dabar svarbios dvi šalys – Lietuva ir Turkija“, – šypteli moteris.

Sūnui surengė ypatingą šventę

Sukūrę gyvenimą Lietuvoje pora susilaukė ir sūnaus, kuriam davė Denizo vardą. Berniukas gimė nepilnai išnešiotas – Simona teigia, kad dėl savo gyvybės jis kovojo nuo pat pirmo oro gurkšnio.

„Ačiū Dievui, dabar viskas gerai – jis auga sveikas, judrus ir linksmas vaikas. Kai jis gimė, su vyru pasakėme sau dar daugiau dirbti ir stengtis dėl jo, kad jo gyvenimas būtų gražus. Taip pat mokome sūnų, kad viską galima pasiekti darbu ir atkaklumu – jei nori ko nors, turi stengtis ir siekti savo tikslų“, – šypteli moteris.

Prieš kelis mėnesius Simona su vyru Bilalu sūnui surengė berniuko tapimo vyru šventę, turkiškai vadinamą „Sünnet“. Tai religinė ir kultūrinė berniuko apipjaustymo šventė, turkams svarbus ritualas. Šis terminas gali būti plačiau taikomas islamo praktikos ir mokymų laikymuisi.

Šventės metu buvo praktikuojamos įvairios tradicinės apeigos ir ritualai. Vienas iš jų – berniukui ant rankų buvo tepami hna dažai.

„Tai simbolizuoja, kad vaikas būtų sveikas ir jo niekas „nenužiūrėtų“. Šias apeigas atliko mano mama ir vyro mama. Jos atnešė padėklą, aplink vaiko galvą apsuko padėklą, tada mama užtepė hna ant delnų ir uždėjo raudonas pirštines.

Taip pat Turkijoje įprasta dovanoti auksą arba pinigus. Mes stovėjome su sūnumi, jam per petį buvo perrištas raudonas kaspinas, o visi svečiai segė aukso monetas ir dėjo pinigus į dėžę. Prisirinko tikrai nemažai, o viskas vyko šiltai, pagal tradicijas, kurios suteikė šventei ypatingą prasmę“, – teigia Simona.

Tiesa, ritualas berniukui buvo atliktas vos jam gimus, tačiau didžiulė šventė buvo surengta jam sulaukus šešerių.

„Kadangi esu ištekėjusi už turko jau dešimt metų, mūsų šeimoje susipynė dvi kultūros ir tradicijos. Kai tik sužinojome, kad turėsime sūnų, aš jau tada žinojau – iš visų jėgų stengsiuosi, kad jo šventė būtų nepamirštama.

Pats sünnet buvo atliktas dar jam gimus, tačiau šventę nusprendėme surengti vėliau. Iš pradžių į šią tradiciją žiūrėjau skeptiškai, bet pradėjusi domėtis supratau, jog tai susiję ir su sveikata, ir kad daugelyje pasaulio šalių tai yra įprasta praktika. Šiandien man tai atrodo labai graži tradicija, kuri ne tik suteikia svarbią prasmę sūnaus gyvenime, bet ir suburia šeimą bei artimuosius į ypatingą šventę“, – neslepia ji.

Princo tematika ir lietuviškos detalės

Išties pora savo sūnui Turkijoje, Antalijoje surengė didžiulę karališką puotą – kaip turkų princą aprengtą vaiką įnešė ant specialių neštuvų, pasitikti jų atvyko senoviniai „Volkswagen Beetle“ automobiliai. Šventę lydėjo šokiai, gyva muzika ir artimųjų sveikinimai.

Prie didžiulės šventės prisidėjo ir švenčių organizatorė Inga Budrienė, kurią Simona įvardija kaip artimą šeimos draugę.

„Be jos ši diena nebūtų buvusi tokia ypatinga. Nors nebuvo lengva viską suderinti Turkijoje pagal mūsų norus, tačiau mums pavyko įgyvendinti tikrą pasaką princo tematika. Visa aplinka buvo dekoruota švelnia žydra spalva, prie Denizo sosto stovėjo didžiulė pilis, o visi mūsų rūbai priminė pasaką. Aš vilkėjau princesės suknelę, o mūsų sūnus dėvėjo tradicinį specialų sünnet rūbą, kuris atrodo kaip tikro princo apranga.

Denizą į šventę, kaip princą, įnešė aštuoni karaliai soste – ši tradicija visiems paliko nepakartojamą įspūdį. Vėliau vaikų laukė batutai, animatoriai, ledo šou, vaikščiojantis robotas, daug šokėjų, o vakaro kulminacija tapo žinomo Turkijoje atlikėjo su grupe koncertas“, – dalijosi verslininkė.

Tiesa, šventėje buvo galima pamatyti ir lietuviškų akcentų, bylojančių apie Simonos šaknis:

„Norėjosi įnešti ir lietuvišką akcentą – todėl kartu su draugėmis išmokome tautinį šokį „Ciceliukė Marceliukė“. Pasipuošusios tautiniais rūbais jį sušokome svečiams. Tai buvo labai jautrus momentas: lietuviai džiaugėsi, o turkai plojo atsistoję iš susižavėjimo. Ši akimirka visiems ilgam įstrigo atmintyje.“

Šventėje stebino ir daugybę įspūdžių paliko ir dar viena detalė – kadangi ceremonijoje mažasis Denizas buvo princas, šeimai norėjosi, kad visa šventė atspindėtų šią idėją. Dėl to buvo galima pamatyti ir didžiulį princui sukurtą sostą.

„Ir dekoracijos, ir rūbai buvo pasirinkti pagal mažojo princo tematiką – nuo švelnių žydrų atspalvių iki didžiulės pilies prie jo sosto. Viskas buvo sukurta taip, kad primintų pasaką, kurioje pagrindinis herojus – mūsų sūnus“, – dalijosi pašnekovė.

Pati šventės vieta alsavo didingumu – gausus būrys svečių siautė prie jūros.

„Turkijoje įprasta, kad tokiuose renginiuose susirenka keli šimtai svečių, tad ir pas mus jų buvo apie 300, nors galėjo būti dar daugiau. Vien iš Lietuvos atskrido apie 80 mūsų draugų ir šeimos narių, kurie visi kartu apsistojo viešbutyje – tai sukūrė ypatingą bendrystės jausmą“, – teigia moteris.

Kadangi mažasis Denizas šiuo metu yra vienintelis giminės pavardės tęsėjas, jo tėčio šeima – tėvai ir brolis – nusprendė padengti visas išlaidas už grandiozinę šventę ir paversti ją nepamirštama.

„Mums patiems daug prisidėti neteko, tačiau šventė kainavo tikrai nemažai. Net pajuokavome, kad už tokią sumą Naujojoje Akmenėje butą būtų galima nusipirkti. Tačiau po šventės mano vyro mama, kuri iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į tokias išlaidas, pasakė, kad tai buvo verta kiekvieno cento – nes ši diena išliks atmintyje visam gyvenimui. Ir, žinoma, visa tai pavyko įgyvendinti tik mūsų šeimos draugų Ingos ir Dariaus Budrių dėka“, – šypsosi Simona.

Šventėje sostas buvo naudojamas ne tik karališkai atmosferai suteikti – anot Simonos, jis berniukui turėjo ir kitą paskirtį.

„Mūsų sūnus Denizas žinojo apie šventę ir buvo labai pakylėtas. Jis nuolat šoko su šokėjais – net nėjo žaisti prie batutų ar į ledo šou, visą laiką buvo šokio sūkuryje. Buvo juokinga stebėti: pavargęs jis nueidavo į sostą, išsitiesdavo pamiegoti pusvalandį, o pabudęs vėl skubėdavo šokti, – juokiasi ji. – Jam labai patiko dėmesys, o mums, žiūrint į jį, kaupėsi laimės ašaros. Jis buvo be galo laimingas – tai buvo akimirka, kai matėme, kad visa šventė skirta jam ir jis ją išties mėgavosi.“

Šventė įsiminė ir joje dalyvavusiems svečiams, kurie teigė, kad tokios šventės – puiki proga parodyti, kad gyvename tik vieną kartą.

„Po mūsų šventės daugelis draugų sakė, kad gyvenime reikia švęsti bent kartą taip iš širdies, nes niekada nežinome, kada bus ta pabaiga. Jie tikrai užsimojo ir patys daryti įspūdingas šventes. O mes gyvenimą švęsti išmokome iš mūsų šeimos draugės Ingos Budrienės – jos šventės visada yra nepakartojamos ir įkvepiančios.

Svarbiausia – stipriai norėti, stengtis ir įgyvendinti savo svajones. Bet dar svarbiau – džiaugtis kiekviena akimirka, nes gyvenimas yra tik vienas, antro šanso nebus, tad verta jį gyventi pilnai ir su meile“, – šyptelėjo moteris.