Simona Burbaitė ryžosi kilniai misijai: per valandą sulaukė didžiulio susidomėjimo

Simona, ar jums dažnai tenka perpardavinėti drabužius?

Moterys nuolat skundžiasi: „Neturiu kuo apsirengti“. Nors spinta lūžta nuo drabužių. Juokaudama sakau, kad užteks ją tik „penėti“, turi ateiti laikas ir „pakūdinti". Kai jau nebegalime uždaryti spintų, su draugėmis turime tokią tradiciją surengti vakarus, kai visos susitinkame ir dalinamės, keičiamės ar perparduodame nebenešiojamus drabužius už simbolinę kainą. Taip pat nuolat palaikau socialinį atsakomybės projektą „Trys Seserys“, kur galima aukoti savo daiktus arba įsigyti jau paaukotus. Neužmirštu ir H&M tekstilės pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo iniciatyvos – tad nebenešiojami drabužiai dažnai keliauja ir ten. Smagu tai, kad priimami bet kokios būklės apdarai.

Kelis kartus per metus tenka taip „apsivalyti“?

Spintos švarinimą atlieku bent kartą per sezoną. Taip sau leidžiu atsisakyti drabužių, kurie jau morališkai „atsibodę“, pamatau, kurie apsivilkti tik kelis kartus, o gal net nė karto – vis dar su etikete kabo spintoje ir užimą vietą.

Kas šiais metais jus įkvėpė drabužius tiesiog atiduoti?

Vakar skaitytas straipsnis apie atsakingą madą davė stimulą dar kartą susimąstyti ir pažvelgti į tai, kiek kitu kampu. Šiandien vartojame labai neatsakingai. Drabužių kainos mažėja, o vartojimas sparčiai auga, tad reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti išmetamų drabužių kiekį ir bent taip prisidėti prie atsakingo vartojimo ir gamtos užterštumo mažinimo. Būdų, kaip galima atsisakyti nebereikalingų daiktų – tikrai daug, tereikia išsirinkti ir nebūtina juos visada perpardavInėti, kad už gautus pinigus vėl galėtum pirkti naujus drabužius. Tai kodėl geriau jų nepadovanojus turinčioms mažiau? Kiek joms džiaugsmo, o man – daugiau erdvės spintoje. Galiu tik patvirtinti, kad daugiau erdvės atsiranda ir kasdienybėje.

Ar pasidalijus viešu pranešimu socialinėje erdvėje jau atsirado daug norinčių?

Smagu, kad žmonės iškart sureagavo ir dalinasi informacija, kur ir kam būtų galima drabužius padovanoti – jau gavau daug kontaktų. Vadinasi, kai labai norime, galime būti vieningi ir padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Ką daryti vadinamiesiems „daiktų kaupikams“, kurie prie jų prisiriša ir jiems gaila kažko atsisakyti?

Aišku, kartais sunku pasakyti „viso gero“ drabužiams, prie kurių buvai prisirišęs, bet supranti, kad kitiems jie pasitarnaus daug geriau. Jei kam nors atrodo, kad gaila aukoti ar atiduoti, geriau pasiliksiu, tai visada prisimenu rašytojos ir poetės Ilzės Butkutės žodžius: „Gyvenimas man atrodo pernelyg vertingas, kad tarnaučiau daiktams, juo labiau – drabužiams.“ Tad netarnaukime jiems, atsisakykime jų pertekliaus ir perleiskime antram gyvenimui!