„Pati nesitikėjau, kad bus taip gerai! Išgyvenu visišką pilnatvę ir labai aiškiai suvokiu: priėmiau teisingą sprendimą, kad grįžau į sceną“, – džiaugsmo neslepia dainininkė Simona JAKUBĖNAITĖ (40), neseniai su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru pristačiusi albumą „Her Light“. Būtų gal ir nieko ypatingo, jei tai nebūtų pirmas solinis Simonos koncertas po ilgos pertraukos.
Kaip išėjo, kad nuo vaikystės dainavusi, net Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusi Simona atsitraukė nuo scenos?
Iš tikrųjų solinio koncerto neturėjau labai ilgai. Nuo 2004-ųjų „Eurovizijos“ – išeina dvidešimt metų – nekoncertavau Lietuvoje. Išskyrus trumpą grįžimą į „Lietuvos balsą“ prieš kelerius metus.
Į sceną atėjau šešerių, žinau, kad turiu muzikos dovaną, bet ilgą laiką neradau savęs, nežinojau, kokia iš tikrųjų noriu būti prieš publiką, kokią muziką noriu atlikti. Vis galvodavau: „Gal bandyti įtikti klausytojui? Gal imtis popmuzikos?“ Tada dar nemokėjau klausyti savo širdies. Man nuo vaikystės patiko džiazas, svajojau mokytis Amerikoje. Kai 2007-aisiais po perklausos laimėjau stipendiją į prestižinį Berklio muzikos koledžą Bostone, kur mokėsi ir dėstė geriausi pasaulyje džiazo muzikantai, atrodė, kad išsipildė viso gyvenimo svajonė.