Simona Starkutė atvirai apie dabartinę meilę: „Mūsų draugystė – be didelių dramų“

Drauge esate daugiau nei metus, tačiau skambių antraščių apie naują Simonos Starkutės vaikiną nebuvo. Nuo viešumos slėpėtės sąmoningai?

Kai nenori afišuotis, tai be vargo pavyksta. Nesijaučiau pasiruošusi apie tai kalbėti garsiai, o ir anksčiau apie asmeninį gyvenimą per daug neatviraudavau. Andriaus darbas visai nesusijęs su pramogų pasauliu – jis dirba finansų srityje, todėl dėmesys jam visai nereikalingas. Man visada atrodė, kad vyrams ne iš šou verslo nėra prasmės paskui drauges ar žmonas tampytis į visus renginius, kuriuose yra žiniasklaida. Nenorėčiau, kad per mano žinomumą ir šalia manęs esantis vyras taptų visiems atpažįstamas. Gera žinoti, kad ir pats Andrius nesiveržia į viešumą: net dalyvauti šioje fotosesijoje mūsų pamėgtoje Nidoje vos įkalbėjau.

Iširus ankstesniems santykiams, keletą metų mėgavaisi laisve ir gerbėjų dėmesiu. Kuo Andrius tave palenkė į savo pusę?

Viena pati nelabai ir spėjau pagyventi. Žiūrėk, tai vienas pakviečia į pasimatymą, kiną ar kavos, tai kitas, todėl ir pradėjusi bendrauti su dabartiniu draugu per daug rimtai į pažintį nežiūrėjau. Buvo vasara, aš jau dėliojausi planus išvykti ilgesniam laikui į Majamį, nusižiūrėjau kelis butus nuomotis... Tačiau pasirodė JIS. Tikrai nebuvo taip, kad gyvenimo Amerikoje atsisakiau tik dėl Andriaus, bet jo atsiradimas kortas sumaišė. Flirtas, vakarienės, gražus bendravimas buvo, nors ypatingo artumo pirmą mėnesį nepajutau. Man nebe dvidešimt metų ir vyrus vertinu visai kitaip: atsargiai į šiuos santykius žiūrėjau tada, atsargiai žiūriu ir dabar. Akis išdegusi į jausmus nepuolu, bet viskas sukrito taip, kad po trijų mėnesių apsigyvenome kartu. Iš pradžių lankydavomės vienas pas kitą svečiuose, greitai pripratome būti sykiu, net parą nesimatyti pasidarė sunku – nutarėme nebežaisti ir drauge įsikurti.

Trijų kambarių bute Vilniaus centre visada gyvenai viena. Nebuvo sunku priprasti, kad kažkas kasdien naudojasi tavo vonia, anksti ryte keliasi į darbą...

Bendra buitis man tapo tikru iššūkiu. Ir vis dar turiu su tuo iššūkiu tvarkytis (nusišypso). Gyvenant dviese reikia išmokti prisitaikyti prie kito, galbūt kiek erzinančių jo savybių, todėl pati stebiuosi, kaip mes iki šiol drauge po vienu stogu. Mano laisvė man visais laikais buvo labai svarbi, dirbdama modeliu daug keliavau, o ir savo namuose buvau retas svečias. Įpratau lovoje miegoti viena, kiek noriu, užtat dabar keista, kad kažkas keliasi anksčiau už mane. Bet Andrius išmoko labai tyliai ir greitai susiruošti manęs neprižadindamas, nes žino, kad paskui man labai sunku užmigti. Ir visada išeidamas pabučiuoja. Visada.

Valgio gaminimas niekada nebuvo tavo stiprioji pusė, o namai priminė viešbučio kambarį – beveik jokių asmeninių daiktų, ne vietoje paliktų arbatos puodelių. Taip yra ir dabar?

Iškart pasakiau: „Iš namų čigonyno nedarysime!“ (Juokiasi.) Man nėra nieko baisiau kaip ant valgomojo kėdžių sukabinti drabužiai. O tokių dalykų pasitaikė, todėl dabar turime atskirą kambarį, kur dedame visus drabužius. Šiaip Andrius tvarkingas, viskas su juo gerai.

Kartais paprašo ką nors pagaminti, bet man galvoje – ne namų ruoša ir stovėjimas prie puodų. Moteris turi kvepėti parfumu, o ne kotletais. Man net nepatinka namai, kuriuose jaučiamas maisto kvapas, todėl jeigu Andrius kartais papriekaištauja, kad mažai gaminu, primenu jam, jog draugystės pradžioje apskritai viryklės ar orkaitės nejungdavau. Progresas šioje srityje yra, todėl turi džiaugtis (šypsosi). Bet jis pats skaniai ir gana dažnai ruošia valgį.

Turite daugiau panašumų ar skirtumų?

Mes labai skirtingi. Bet posakis, kad priešingybės traukia, matyt, irgi suveikė. Mokausi iš jo lankstumo, pozityvumo, Andrius turi nuostabų humoro jausmą, retai būna piktas, susinervinęs, todėl ir mūsų draugystė palyginus rami, be didelių dramų. Tai kaip ant tokio žmogaus gali pykti? O man būdinga nuotaikų kaita, esu labai emocinga, nemoku nutylėti, būtinai turiu išsilieti: jeigu esu laiminga – šokinėju iš laimės, o jeigu esu nepatenkinta – matys visi. Man nuolat kartodavo, kad aš vyriško charakterio: „Simona, būk moteriškesnė!“ Bet man nepavykdavo tokiai būti, o Andrius moka gudrauti kaip tikra moteris ir kampus užglaisto taip, kad kiekviena aštresnė situacija labai greitai išsprendžiama taikiai. Jis moka nuraminti ir suvaldo padėtį taip, kad gerumu išgauna viską (nusijuokia).

Modeliu beveik nedirbi, o laisvalaikio drabužių linijos kūrimas neatima viso laiko, tad gal jau metas šeimai?

Nežinau, ar esu tam pasiruošusi. Aštuoniolikos maniau, jog ištekėti dvidešimties būtų normalu, sulaukusi dvidešimtmečio pasakiau sau, kad jau dvidešimt penkerių tikrai ruošiuosi vestuvėms. Galiausiai prisiekiau, kad iki trisdešimties – tai žūtbūt! Dabar manau, kad tinkamiausias metas santuokai yra nuo trisdešimties iki trisdešimt penkerių, bet nenustebčiau, jei sulaukusi tiek persigalvočiau ir vestuves nukelčiau dar vėlesniam laikui (juokiasi). Šeima – didelė atsakomybė. Nors aš už tai, kad neradusios laimės vienoje santuokoje moterys skirtųsi ir vėl tuoktųsi, pati noriu tekėti tik kartą. Motinystės jausmas, tikiu, kada nors irgi ateis, juk daug kas priklauso ir nuo antrosios pusės.

Modeliu beveik nebedirbu, bet visą save atiduodu „SbyS“ prekės ženklui puoselėti. Lietuvos rinka maža, todėl reikia labai stengtis, kad galėtum iš to užsidirbti. Gerai, kad man tai teikia malonumą, visada smagu matyti gražiai atrodantį ir laimingą pirkėją, bet sau pasakiau, jog tuo užsiimsiu tol, kol mane tai džiugins.

Pristatė naują „SbyS“ kolekciją

Nida Simonai visada buvo ta vieta, kurioje ji atitrūkdavo nuo kasdienės rutinos ir mielai viena ar su bičiulių kompanija leisdavo poilsio dienas, todėl ir 2017-2018 metų rudens ir žiemos „SbyS“ kolekcijos fotosesiją įgyvendino šiame Kuršių nerijos kampelyje - kopose ir paplūdimyje.

Nors Simonos kuriamam prekės ženklui dar ne tiek ir daug - pusantrų metų, jis labai greitai išpopuliarėjo ir akimirksniu užkariavo tautiečių širdis. Buvusi manekenė atvira: „Taip yra todėl, kad stengiuosi klientui pasiūlyti tik tai, kas patinka man pačiai, kas yra kokybiška, gražu, patogu ir praktiška. Ir niekada neužmiegu ant laurų, todėl kolekcijos moterims ir vyrams yra nuolat atnaujinamos arba papildomos viena kita naujiena.“

Rudeniška „SbyS“ kolekcija, kaip jau įprasta šiam prekės ženklui, skirta kasdienai ir išeigai. Šį šaltąjį sezoną vyrauja ramios, bet tamsios audinių spalvos. Tokios, kokias siūlo rinktis garsiausi užsienio mados namai: rudi ir raudoni-bordo atspalviai, juoda, pilka. „Lietuviai santūrūs, todėl atvėsus orams retas kuris rinksis ryškius ir aplinkinių dėmesį traukiančius drabužius“, - patikina Simona.

Audiniai: natūralios medvilnės arba sintetinis glamžytas veliūras. Švelnios, natūralios medvilnės veliūro kostiumai yra kiek storesnio audinio, labiau pritaikyti kasdienai, o glamžyto veliūro suknelės ir kombinezonai - ilgaamžiai, plonesni, žvilga, atrodo puošniau, todėl puikiai tiks ir į vakarėlį prie aukštakulnių, ne tik prie sportinės avalynės. „SbyS“ laisvalaikio drabužiai gali būti su įvairiomis aplikacijomis, dailinti žėrinčiais „Swarovski“ kristalais arba visai be jokio logotipo.

„Kiekvienas susikurs tokį drabužį, kokį pageidauja turėti savo spintoje. Figūros skirtingos, todėl siuvame pagal individualius užsakymus ir visada įsiklausome į kliento norus, kad išvydę galutinį rezultatą šie jaustųsi stilingi ir laimingi. Smagu, kad vis dažniau mano kuriami apdarai iškeliauja į JAV, Indiją, Angliją ir kitas užsienio šalis. Vadinasi, viską darau teisingai, jeigu gerbėjų ratas didėja ir už Lietuvos ribų“, - pasidžiaugė S.Starkutė.