Simonas Urbonas: „Laimės nenusipirksi – ji gimsta. Ir tai tikriausia tiesa“
VšĮ „Krizinio nėštumo centro“ inicijuota akcija „Tėčiu būti gera“ kalbina žinomus vyrus, kurie atskleidžia tėvystės patirtis jų akimis – laukimą, pirmuosius susitikimus ir pamokas, kurias atnešė vaiko gimimas. Dalinamės šiltu pokalbiu su viešųjų ryšių specialistu, neformalaus judėjimo „Super Tėvai“ įkūrėju Simonu Urbonu, Anabelės (5), Viesulo (4) ir Džiugės Auroros (1 m. 5 mėn.) tėčiu.
Kokios emocijos aplankė pirmą kartą sužinojus, jog tapsi tėčiu?
Aš to labai laukiau, tad jausmas labai panašus į tokį, kuris aplanko išsipildžius svajonei, kurios siekei, laukei. Kas yra tai jautę, mane supras (šypsosi). O visa kita tai – sumišimas, baimė, nežinomybė, džiaugsmas, laimė, atsakomybė, euforija ir visi kiti jausmai, kurie sukrenta vienu metu. Tai tikras pasimetimas, nuo to momento, kai sužinai, kad tapsi tėčiu. Gimus vaikui, dar kartą pereini šias emocijas.
Kiek laiko jums abiems reikėjo susitaikyti su šia žinia?
Kai planuoji vaikus, to tikiesi, nereikia laiko susitaikyti su šia žinia. Tam ruošėmės ir planavome. Net būstą keitėme, automobilį. Manau, yra kitaip, kai nėštumas užklumpa to nelaukiant, bet to aš nesu patyręs.
Kaip Tau pranešė žmona/draugė žinią, kad laukiasi?
Domiuosi moterimis, jų fiziologiniais dalykais, tad abu pastebėjom, kad tai, kas vyksta, gali būti stebuklo pradžia. Visus kartus pirkau nėštumo testus ir niekada neleidau Ievai to sužinoti vienai. Tas laukimas, žiūrint kiek brūkšnelių išryškės, yra labai jaudinantis.
Ar jauteisi pasiruošęs tapti tėčiu?
Manau, niekada nežinai, ar esi pasiruošęs šimtu procentų, bet privalai tokiu būti, nes moteriai saugumas ir žinojimas, kad vyras visada padės, kad ir kas nutiktų, tuo metu yra ypač reikalingas. Nežinau, ar buvau visiškai tikras, bet save įtikinau, kad esu. Dabar suprantu, kad buvau pasiruošęs.
Papasakok tą akimirką, kai pirmą kartą paėmei savo vaiką į rankas?
Kai tai įvyksta, supranti, kad pasaulis, visi jame likę reikalai, problemos, viskas tiesiog sustoja ir pradingsta antrame plane. Atrodo, kad orbita pradeda suktis tik apie tai, kas taip nedrąsiai guli tavo rankose. Tai įvykus perkeli save į kitą vyriškumo lygį. Matyt, tuo momentu nusprendi, koks tėtis būsi. Tą akimirką labai, labai didžiavausi savo žmona. Dabar žinau, kad po kiekvieno gimdymo aš ją įsimyliu vis stipriau.
Kas pasikeitė Tavo gyvenime ir pasaulėžiūroje, gimus vaikui?
Viskas pasikeičia, atsiradus naujam šeimos nariui. Netikiu, kad įmanoma gyventi taip, kaip gyvenai iki vaiko. Net labai stengiantis, tai būtų neįmanoma (šypsosi). Žinoma, iki vaiko daugiau, aršiau diskutuodavom. Gimus pirmagimei, tapome daug švelnesniais – kompromisų ieškotojais. Prie vaikų stengiamės turėti bendrą tėvų nuomonę. Pagalvojus kaip įvardinti, kas pasikeitė, tai, turbūt labiausiai – mūsų bendravimas su žmona, bendravimo forma, kas manau, išėjo į naudą mums abiems.
Kurių dalykų Tave moko Tavo vaikas?
Žinot, jie moko visko, ko mes mokome juos ir dar prideda nuo savęs. Būdamas su jais, aš jaučiuosi, lyg studijuočiau psichologijos santykių magistrą. Tai yra nuostabus troškimų, atradimų ir nevaržomų jausmų laikas. Paprasčiausias pavyzdys – juk didžioji dalis suaugusiųjų į dangų ir debesis pasižiūri tik tam, kad sugalvotų ką apsirengti, o gimus vaikui vėl į juos žiūri ieškodamas ten dramblių ir įvairiausių formų. Viskas vėl tampa mokykla, jei to norime ir jei norime tai duoti savo vaikams.
Ką norėtum pasakyti kitiems vyrams, kurie bijo ar nedrįsta tapti tėčiais?
Per šį laiką, kol esu tėčiu, labai daug kartų susidūriau su žmonėmis, kurie visiškai nesuvokia, ką reiškia būti tėvais. Žinoma, suprantančių ar bent įsivaizduojančių yra kur kas daugiau, bet šį kartą tiems, kurie nesuvokia. Tie, kurie galvoja, kad auginti vaiką tolygu svogūno galvą ant palangės, niekada nesupras, kaip ryte galima nubusti pavargusiam, jei naktį buvai namie ir net negėrei. Nesupras, kaip negali pažiūrėti serialo sezono per savaitgalį, nes savaitgaliai juk tam ir yra.
Savaitgalis su šeima?! Kam tau didesnė alga, juk kiek vaikai ten valgo ir kam eiti žiūrėti vaiko spektaklį, kai gali neiti? Kai neateini į susitikimą dėl vaiko ligos, visada pasakys, kad galėjai kažkur jį palikt, kaip ir nesupras, jei nerasi, kur palikt vaikų savaitei skrendant į Turkiją, nes gėles gali palaistyti ir kaimynai. Jiems visada bus keista, kad išsiruošti su vaiku gali užtrukti valandą, kad su vaikais ne visur galima nakvoti, kad vaikai turi nuomonę, kad su vaikais ne visur galima eiti, kad vaikai serga, kad vaikai turi problemų, kad vaikų problemos yra tėvų problemos, kad vaikai koreguoja planus, kad jie turi jausmus, kad vaikams kartais reikia tėvų, kad šeima gali būti svarbiau už bet kokius verslo pietus, vakarėlius ir savaitgalius bare, ir kad mama su tėčiu namuose ne šiaip būna, o tėvystė – tai ne atostogos išvertus bambą.
Mes tokį etapą pasirenkame ne tam, kad atsisakytume visų malonumų ir save nubaustume, mes tampame tėvais, nes priaugame prie kur kas kilnesnio tikslo, nei graži svogūno galva ant palangės.
Ir iš tikrųjų, laimės nenusipirksi – ji gimsta. Ir tai tikrų tikriausia tiesa.
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ įkurtas tam, kad suteiktų pagalbą moterims ir šeimoms, išgyvenančioms neplanuotą nėštumą, persileidimą, nėštumo nutraukimą ar naujagimio netektį. Čia teikiama profesionali psichologinė, taip pat socialinė, materialinė, finansinė – visapusiška pagalba tiek nėštumo metu, tiek pirmuosius dvejus metus pagimdžius. Konsultacijos vyksta visoje Lietuvoje. Darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val. galima kreiptis telefonu 860357912 ar rašyti el. paštu pagalba@neplanuotasnestumas.lt.
Paremti centro veiklą galite trumpuoju numeriu 1406 (auka 2 Eur).