Simonos Brazdžionytės atostogos Barselonoje: meilė Antonio Gaudi, karštis ir vandens pramogos

Sulaukusi kvietimo aplankyti Ispanijoje gyvenančią bičiulę, ji ilgai nesvarstė ir susikrovė lagaminus. „Lietuvoje, kol dar nebuvo prasidėję karščiai, labai trūko šilumos, todėl nedvejodama užsisakiau bilietus“, – pasakojo savaitę mieste prie Viduržemio jūros praleidusi Simona. Tiesa, tuo metu ten buvo itin karšta, pakilę termometro stulpelio rodmenys stebino net vietinius.

Apie Barseloną dar iki kelionės ji sako girdėjusi daug įvairiausių pasakojimų: vieni jos bičiuliai grįžo susižavėję, kiti – be didelių įspūdžių.

Tuo tarpu pačiai Simonai šis Ispanijos miestas patiko iškart. „Gal saulės spinduliai padarė savo. Bet istorija, oro temperatūra, temperamentas, vaizdai, uostai, išskirtinė, moderni architektūra, mažos, siauros, jaukios gatvelės, balkonuose milijonai žalumynų, gatvėse augančios palmės, nesibaigiantis šurmulys, tūkstančiai dviratininkų, motociklininkų, besišypsantys, laimingi žmonės ir tik pravėrus užuolaidas plati jūra – tai pakerėjo nuo pat pirmų dienų“, – Žmonės.lt pasakojo ji.

Atostogaudama svečioje šalyje Simona laiko veltui neleido. Daug keliavo, aplankė svarbiausius lankytinus objektus, garsiausias vietos įžymybes. „Vien architekto Antonio Gaudi nuostabaus grožio juvelyriškus darbus galima būtų žiūrinėti ne vieną dieną“, – sakė ji.

Viena labiausiai įsiminusių vietų – miesto pakraštyje, kalnuotoje vietovėje įkurtas Guelio parkas. Jame apsilankiusių kone kiekviename žingsnyje laukia staigmenos ir mozaikų skulptūros, keraminis besisukantis suolas, nuo kurio atsiveria visas miesto grožis.

Neišdildomą įspūdį Simonai paliko kalvos. „Užkopi ant kalvos, kalno, kalnelio – atsiveria gražiausia panorama. Į retai lankomą šalia parko esančią ir dažnam nežinomą vietą Parc de Guinardo pasirinkome eiti pėstute. Kalva su bunkeriu vadinamu Bunkers del Carmel ir atrodo reikia įveikti milijonus laiptelių iki beprotiško tikslo pamatyti visą Barseloną aplinkui. Užkopusi pritrūkau žodžių, atsiguliau ir pažadėjau sau, kad šiemet ši kelionė tikrai nebus paskutinė“, – kelionės įspūdžiais dalijosi menininkė.

Viešėdama Barselonoje ji nepraleido progos iš arti pamatyt ir vieną iškiliausių miesto pastatų – „Sagrada Familia“ katedrą, kurią 1882 metais pradėjęs statyti A.Gaudi dirbo prie jos apie 40 metų.

Katedra – su dvylika bokštų, išskirtine architektūra tiek viduje, tiek išorėje. „Drąsūs sprendimai visame kame, jie traukia ir žavi ne vieną turistą. O pakilus į bokštus atsiveria miesto panorama.

Nuo Montjuic kalvų atsiveria didelio ir įspūdingo uosto grožis su milžiniško dydžio laivais. „Kelionę į šį kalną taip pat pasirinkome pėstute, o ne keltuvais, dar vadinamais gondolomis. Kopdama į, rodos, beprotišką aukštį, su kiekvienu žingsniu tik žavėjausi tuo, ką matau aplinkui“, – sakė ji.

Pasiekus Nacionalinį Katalonijos meno muziejų atsiveria tiek miesto panorama, tiek beprotiško grožio architektūros statiniai, žaliosios alėjos, tiek dieną, tiek naktį trykštantys fontanai. Naktinis šokančių ir dainuojančių fontanų grožis dar labiau užburia ir įtraukia į nesibaigiančią šurmulio ir grožio oazę.

Didžiulis Ciutadella parkas čia laikomas žaliausia teritorija ir ramybės oaze mieste, kuriame įspūdžių ir pramogų ras kiekvienas. Parke tyvuliuojantis tvenkinys kviečia pasimėgauti ramybe plaukiojant valtelėmis, įvairiausi gėlynai, palmės, fontanai, muziejai, vaikų klegesys gaudant didžiulius muilo burbulus sukuria atpalaiduojančią ir magišką aplinką.

„W Barselona“ viešbutis-dangoraižis vadinamas dar viena miesto ikona. Įsiskverbęs į jūrą, atveria nepakartojamus vaizdus kiekvienam tiek dieną, tiek naktį. Naktinis gyvenimas jame verda 26 aukšte, dviejose didžiulėse salėse su nepaprastu vaizdu pro didelius vitrininius langus“, – pasakojo Simona.

O kur nesibaigiančios paplūdimio pramogos! Dideli paplūdimiai kviečia ne tik maudytis, degintis, bet ir aktyvesnį sportą. Daug tinklinio aikštynų, galima atsinešti ir savo tinklą bei žaisti draugų kompanijoje.

„Čia pirmą kartą išbandžiau taip visų pamėgtą plaukiojimą irklentėmis. Pradžioje buvo šiek tiek baisu, nedrąsu, bet grįžau pasikrovusi begaline vandens energija. Jūroje tiek plaukiojome, tiek ramiai čilinome, tiek grožėjomės žuvyčių ir medūzų šokiu. Naktinis pasivaikščiojimas pakrante ar palydint didžiulį kruizinį laivą, valgant skaniausius vaflius ir ledus – dar vienas mažas, mielas prisiminimas Barselonoje“, – įspūdžiais dalijosi ji.

Paskutinė kelionės diena Barselonoje buvo apsiniaukusi, todėl, pasak Simonos, buvo tinkamiausia proga išlįsti ir pasižvalgyti po senamiestyje išsibarsčiusias madingas parduotuvėles, juvelyrikos ir antikvarinių knygų krautuvėles, gurmaniškus Ispanijos virtuvės barus. „Ir tai dar labiau sustiprino mano norą gyventi šioje saulėtoje šalyje“, – sakė ji.