Simonos ir Mindaugo Lipnių vestuvių pasaka: nuo Vilniaus iki Paryžiaus

Lemtingos dienos jaudulys

Prieš daugiau nei dvejus metus civilinės metrikacijos biure susituokę Simona ir Mindaugas nesitikėjo, kad bažnytinė santuoka juos taip smarkiai paveiks. Juk jau ne vieni metai kartu nugyventi, įveikti ir sunkiausi tėvystės iššūkiai. Ir vis tiek lemtingąją dieną apėmė visą kūną stingdantis jaudulys.

„Atsikėlus ryte nesinorėjo nieko: nei valgyti, nei gerti... Tik vaikščiojau iš kampo į kampą. Jaudulio buvo neįmanoma suvaldyti. Kai bažnyčioje tėtis mane vedė prie altoriaus, kaupiausi ir giliai kvėpavau, kad tik neapsiverkčiau, – pasakoja nuotaka ir tikina, kad ceremonija įnešė į gyvenimą ramybės. – Jausmas – lyg būtume atšviežinę savo santuoką. Kažkoks pokytis tikrai yra, nes lydėjo labai geros emocijos, buvo graži šventė – ne tik santuoka, bet ir vaikų krikštas. Jaučiamės padarę viską, ką reikia.“

Iškilmėms nuotaką papuošė Larisa Bernotienė, o vakaro linksmybėms – dizaineris Liutauras Salasevičius. Vestuvinių suknelių meistrę Larisą Simona pažįsta jau ne vienus metus: vis nunešdavo kokį drabužį pataisyti, paprašydavo ką nors pasiūti. „Dėl suknelės kreipiausi į savo siuvėją, kurią pažįstu jau dešimt metų. Paskambinau Larisai, o ji ir sako: „Žinai, kiek metų laukiau šios dienos?“ – kvatoja Simona. Larisa pasiuvo ne tik nuotakos svajonių suknelę – ją juodvi kūrė kartu, taisė ne vieną kartą, – bet ir krikštynų drabužėlius Emilijai bei Patricijai. Tuo tarpu Herkui marškinius mama rado parduotuvėje „Zara“, mokasinus – „Batų kalne“, o dailias kelnytes jis jau turėjo iš kitų švenčių. „Aš nesureikšminu vaikų aprangos. Man svarbu, kad jie atrodytų tvarkingai ir gražiai. Mano vaikams net netiktų pūstos suknelės ir kostiumai – juk tai vos dvejų metų vaikai“, – sako Simona.

Tuo tarpu mažieji šventės herojai turėjo ką pasakyti apie pačios mamos įvaizdį. „Mamyte, kas čia?“ – klausė visi trys, išvydę Simoną su veliumu. Sukeldami visiems juoko trynukai prašė nusiimti veliumą – sakė, kad negražu.

„Ceremoniją vaikai atlaikė geriau nei tikėjausi. Maniau, kad atėjus į bažnyčią jie verks visą laiką ir reikės raminti, bet buvo labai smagu. Šalia stovėjo visi šeši krikštatėviai, vaikučiai padavę mums rankytes ramiai klausėsi kunigo“, – pasakoja Simona.

Išbandymas šventės organizavimu

Iš pradžių Simona ir Mindaugas apie bažnytines apeigas nė negalvojo – vos susižadėję ėmė svajoti apie vestuves tik dviese: Maldyvuose ar kuriame kitame amžinai saulėtame žemės kampelyje. Bet planus sugriovė žinia, kad Simona laukiasi, tad Maldyvus teko atidėti, o bėgant laikui jų ir nebesinorėjo. „Ilgiau pabuvęs su savo žmogumi, pradedi nebe taip jį savintis. Tad dabar norėjosi su visais pasidžiaugti meile ir sukurta šeima“, – pasakoja Simona.

Vestuves su krikštynomis organizavo pati Simona. Pora nusprendė nesamdyti švenčių planuotojos – prasmingiau atrodė daugiau investuoti į dekoracijas. Ir tokio sprendimo jiedu nesigailėjo, nes pasirodė, kad suorganizuoti puotą nėra taip sudėtinga, kaip mėgstama pabrėžti. „Realiai nebuvo didelio vargo. Jeigu ne trys vaikai, nuolat besisukantys aplinkui, būtų buvę dar paprasčiau. Sudėtingiau buvo dėl to, kad vestuvinį šokį pradėjom statyti likus savaitei iki šventės, tai šokiai vykdavo nuo vienuoliktos vakaro iki pusės dviejų, tada keldavomės šeštą ryto, nes vaikai tuomet keliasi... Tokie dalykai nėra lengvi, bet mintis, kad vėliau pailsėsim ir atsigausim, varė į priekį“, – sako Simona.

Švenčių, juolab vestuvių, planavimas ne vienai porai tampa santykių išbandymu. O Lipniai ruošdamiesi vestuvėms ir krikštynoms rimčiau nė nesusiginčijo: abu norėjo, kad ceremonijai vadovautų kunigas Algirdas Toliatas, kad puota vyktų verslo centre „Green Hall 2“, kad erdvę suaugusiesiems dekoruotų Mantas Petruškevičius, o vaikams – „Magiškas namelis“, kad svečius linksmintų Vaidas Baumila...

„Gal dėl to ir esam kartu, nes sutampa viskas: mūsų norai, interesai, požiūris... Labai stengiamės vienas kitą išklausyti. Jeigu būtų reikėję viską planuoti vienai, tada sakyčiau, kad patiems suruošti tokią šventę labai sunku. Bet Mindaugas gal net daugiau idėjų dėl vestuvių pasiūlė nei aš“, – komplimentų mylimajam negaili Simona.

Nuo Vilniaus iki Paryžiaus

„Vieną dieną Mindaugas paskambino ir sako: „Kai ką sugalvojau – čia nėra kur gražiai nusifotografuoti, bet radau pigius bilietus į Paryžių.“ „Tu išprotėjai. Pasikalbėsim, kai vaikai užmigs“, – nepritariau. Bet jis pradėjo pasakoti, rodyti fotosesijos vietas ir mes taip užsivedėm...“ – juokiasi nuotaka. Porai norėjosi taip atšvęsti savo meilę, kad galėtų tai prisiminti visą gyvenimą. Todėl dar prieš vestuves Simona ir Mindaugas įsiamžino stilingoje, bet aistringoje fotosesijoje fotostudijoje, šventės dieną, rugsėjo 14-ąją, visos Lipnių šeimos fotosesija vyko Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame „Pacų“ viešbutyje, o jau rugsėjo 15-ąją jaunavedžiai sėdėjo lėktuve, skrendančiame į Paryžių.

Tiesa, kelionė į Paryžių nebuvo tokia pigi, kaip iš pradžių pora tikėjosi. Lėktuvo bilietus teko pirkti ne tik sau, fotografei ir filmavimo komandai, bet ir... vestuvinei suknelei. Tačiau Lipniai nesigaili: „Tai gyvenimo dovana patiems sau – trumpas medaus mėnuo.“

Apskritai visa Lipnių šeima mėgavosi kiekviena šventės akimirka: vaikams netrūko žaidimų ir animatorių sugalvotų linksmybių, o mažiesiems nuėjus miegoti prasidėjusi tranki šventė truko iki ryto. Vakarėlį uždarė jaunavedžiai – jie paskutiniai nuėjo prigulti. „Buvo sunku kitą dieną ruoštis skrydžiui, tačiau Paryžius suteikė jėgų. Atrodo, po vestuvių vos paėjau su aukštakulniais, bet Paryžiuje nebejaučiau kojų ir toliau bėgau su aukštakulniais, – kvatoja Simona. – Miestas mus pasitiko nuostabiu oru, buvo nerealu. Kai planuoji vienaip, o išeina dar geriau, negali būti laimingesnis.“

Povestuvinė ir pokrikštyninė kelionė

Kol Simona ir Mindaugas gaudė gražiausias akimirkas Paryžiuje, trynukai taip pat neturėjo laiko liūdėti – pamainomis juos prižiūrėjo tai vieni, tai kiti seneliai. „Ačiū Dievui, seneliai visada padeda, – šypsosi Simona. – Suderinome grafikus, kad vieni kitus pakeistų ir niekas nepervargtų. Labai nesinori apkrauti žmonių.“

Kas jau kas, o ji žino, kiek vargo auginant tris mažamečius vaikus. Tačiau jie – ir didžiausias Simonos bei Mindaugo džiaugsmas, gyvenimo prasmė. Todėl savo povestuvinę kelionę jiedu pavertė ir pokrikštynine – visas penketas šiuo metu ilsisi Kretoje.

„Labai norėjome pratęsti vasarą, todėl iš pradžių planavome tolimą kelionę į Aziją, bet tada pasidarė gaila vaikų – nesinorėjo keliauti tik dviese. Todėl nusprendėme ilsėtis Europoje kartu su vaikais. Jei išeis, jau vėliau galėsime skristi į Aziją.“

Nors atostogos su trimis atžalomis nė kiek neprimena tingaus gulėjimo su knyga prie baseino, Simona jau pratusi prie greito gyvenimo tempo. Todėl ji šypsena atsako į dažną mamų skundą, kad jos ir su vienu vaiku nieko nespėja.

„Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Kol nebuvo vaikų, buvo sunku studijuoti, o jų susilaukusi, dar maitindama savo pienu, bakalauro darbą parašiau, baigiau studijas ir viskas buvo gerai. Jeigu daug nedarau, jaučiuosi kažko nenuveikusi gyvenime. Ne tik auginti vaikus man norisi, bet ir daryti kažką, kad vyras didžiuotųsi manimi, būtų dėkingas, jog stengiuosi“, – sako Simona.