Šimtmečio operai Agnė Kuzmickaitė sukūrė tris šimtus kostiumų: „Dirbu su svajonių komanda“
Kiek opera gali būti šiuolaikiška ir stilinga? Tai įvertinti operos gerbėjai galės jau rytoj. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre laukiama šimtmečio premjeros — valstybės atkūrimo šimtmečiui dedikuoto kūrinio „Post Futurum“. Jam kostiumus sukūrė ryškiausia šio meto šalies drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė.
Simboliška — Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Bronislavo Juozo Kuzmicko dukters eskizuose atgimė pamatinės Lietuvos istorijos asmenybės: Vytautas Didysis, Jonas Basanavičius su mylimąją Gabriele Eleonora bei kiti devyniolika Vasario 16-osios akto signatarų. Taip pat — tauta, iš kartos į kartą perdavusi lietuvybės dvasią ir išaugusi iki dienos tapti nepriklausoma. Dar Dievas ir Šėtonas, Kaizeris su būriu vokiečių karininkų, Amsterdamo prostitutės ir kiti personažai.
Iš viso operai „Post Futurum“ A. Kuzmickaitė sukūrė beveik tris šimtus kostiumų.
„Darbas teatre man nėra naujiena, vien Operos ir baleto teatrui kuriu jau ketvirtą kartą. Bet ši opera išskirtinė ir savo tema, ir komanda. Vien ko vertas faktas, kad komandos branduolys — reikšmingiausių šalies premijų lauretai.
Tai menininkai, vengiantys kūryboje kompromisų, maksimalistai, pasiruošę padaryti viską dėl aukščiausios meninės prabos kūrinio. Darbas su tokiomis asmenybėmis įpareigoja”, — pabrėžė A.Kuzmickaitė, kuriai spalio pabaigoje Vilniaus dailės akademijoje buvo suteiktas meno daktaro laipsnis.
Kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operai „Post Futurum“ libretą sukūrė rašytojas Sigitas Parulskis, operos režisierius — Oskaras Koršunovas, scenografas — Gintaras Makarevičius, muzikos vadovas ir dirigentas — Robertas Šervenikas.
Šių menininkų kūrybos braižas išduoda, kad operoje netrūks aštrumo, sarkazmo bei ironijos. Kostiumų autorė taip pat nesiekė visiško istorinio tikslumo. Turėjo kūrybinės laisvės interpretacijai bei abstraktumui, būdingam šiais laikais.
Kurdama signatarų aprangą A. Kuzmickaitė įkvėpimo sėmėsi iš archyvinių nuotraukų. Dauguma jų — juodai baltos, tad teko įsigilinti į to XX a. pradžios mados tendencijas bei pasitelkti asmeninę nuojautą. Kartu — išanalizuoti liturginę aprangą, mat keturi iš dvidešimties signatarų buvo kunigai.
„Operoje svarbiausia yra visuma, o ne pavienės detalės. Be vaizdo scenoje reikšmingi ir praktiški dalykai kaip galimybė greitai persirengti, nepamirštant iš kurios scenos pusės atlikėjas ateis ir kur išeis. Reikia pastrateguoti, numatyti iš anksto ir sudėlioti tarsi dėlionę. Mano charakteriui toks darbo principas labai artimas.
Labai vertinu tėčio patarimus renkantis literatūrą darbui su šia opera. Kai iškildavo klausimų dėl kai kurių istorijos detalių ar asmenybių, visada klausdavau ir jo nuomonės”, — atskleidė A. Kuzmickaitė, per savo karjerą sukūrusi kostiumus bemaž dvidešimčiai teatro spektaklių.
Pastaruoju metu A.Kuzmickaitė daugiausiai dirba su šiuolaikine mada kolekcijomis, dalyvauja tarptautinėse mados savaitės Paryžiuje, Milane, Kijeve, šios kūrėjos darbus pristato „Vogue“, „Marie Claire“, „L’Officiel“ ir kiti prestižiniai mados leidiniai.
Po operos „Post Futurum“ premjeros A.Kuzmickaitė planuoja visas jėgas skirti jau šeštajam asmeniniam madų šou — tradicija Lietuvoje tapusi mados šventė jau balandžio pradžioje.