Šių žmonių mirtys visus sujaudino iki ašarų: ko 2026-aisiais neteko Lietuva

Henrikas Vaitiekūnas

Spalio 11-ąją paskelbta apie buvusio laidų vedėjo, žurnalisto Henriko Vaitiekūno mirtį. Jam buvo 77-eri.

Žurnalisto darbą jis pradėjo 1969 metais „Valstiečių laikraštyje“, vėliau dirbo „Vakarinėse naujienose“, Vilniaus ir Šalčininkų rajoninių laikraščių redakcijose.

1978–1993 metais H.Vaitiekūnas dirbo Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijoje reporteriu ir Žemės ūkio skyriaus vedėju. Dirbdamas neakivaizdžiai studijavo: baigė du kursus bibliotekininkystės ir bibliografijos, tris kursus teisės, tris kursus lietuvių kalbos ir literatūros.

Žurnalistas yra sukūręs per dešimt autorinių laidų, žinomiausios – „Laisvės alėja“, „Geriau nebūna“, „Būna ir geriau“, vedė TV žaidimą „Kas laimės milijoną?“.

Fotogalerija:

Gintautas Kirkila-Klarkas

Rugsėjo pabaigoje mirė legendinis atlikėjas, grupės „Balius“ narys Gintautas Kirkila-Klarkas.

G.Kirkilai-Klarkui buvo 64-eri.

Grupė „Balius“, kurioje vyras dainavo su Laura Supravičiene, yra viena populiariausių ir labiausiai atpažįstamų visų laikų Lietuvos popmuzikos grupių. Ji susikūrė dar 1995 metais.

Fotogalerija:

Sveikata Klarkui netikėtai sušlubavo koncertuojant Kaune. Apie tai portalui Žmonės.lt papasakojo jo scenos partnerė Laura Supranavičienė. Ji teigė, kad tądien Klarkas ant scenos lipo dukart, o būtent po antrojo pasirodymo jam pasidarė silpna, sustreikavo jo širdis.

„Mes kaip tik turėjom koncertą Kaune. Besibaigiant koncertui jis pasisakė, kad jam silpna. Aš mačiau, kad jis kažkoks ne toks, nes mes vienas kitą labai jaučiam scenoj, ir žinai, kaip būna, kai viskas gerai.

Kai jau grįžom į grimo kambarį, jis sakė, kad ant scenos buvo taip silpna, kad vos neišgriuvo. Visa tai pati pastebėjau, perėmiau bendravimą su publika, nes mačiau, kad kažkas ne taip. Bet jis pasėdėjo, atsigėrė vandens, atsisuko į savo sūnų Mantą ir paprašė, kad jis pavairuotų. Vis klausinėjau, ar jam viskas gerai. Pasėdėjęs jis atsakė, kad jaučiasi geriau“, – Žmonės.lt pasakojo L.Supranavičienė.

Selemonas Paltanavičius

Būdamas 70 metų amžiaus mirė gamtininkas, fotografas, prozininkas, radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius.

Nuo 2001-ųjų jis vedė radijo laidas, tarp jų – „Pro sekmadienio langą“, „Gamta – visų namai“. 2015–2021 metais dalyvavo LRT projekte „Nacionalinė ekspedicija“.

S.Paltanavičius paskelbė apie 4,5 tūkst. mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, apie 100 skirtingo žanro knygų apie gamtą.

2003 metais gamtininkas gavo Petro Abukevičiaus premiją, jo 2006 metų pasaka „Velniukas ir vieversiukas“ išrinkta Metų knyga vaikams.

2008 metais S.Paltanavičiui skirta Česlovo Kudabos premija, 2016-aisiais – Vaikų literatūros premija, 2018-aisiais – IBBY premija už metų negrožinę knygą, 2019 metais – Prano Mašioto premija, 2023-aisiais – Vytauto Tamulaičio literatūrinė premija.

2022 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Pernai Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną jam įteikta prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija.

Violeta Palčinskaitė

Rugpjūtį mirė poetė, rašytoja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė. Jai buvo 82 metai.

2023 metais V.Palčinskaitė pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

„Kaip, tai meluočiau sakydama, kad čia man vis tiek – labai apsidžiaugiau, nes nelabai tikėjausi. Vaikų literatūra nėra taip labai labai pastebėta“, – teigė rašytoja, šios žinios sulaukusi iš leidėjos.

Kūrėjai premija skirta už viso gyvenimo nuopelnus – ji įvertinta už „vaizduotės žaismę kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose“.

Ne viena Lietuvos vaikų karta užaugo skaitydama poetės ir dramaturgės V.Palčinskaitės kūrybą.

Kiek anksčiau V.Palčinskaitė yra minėjusi, kad sprendimą tapti rašytoja lėmė vaikystė ir perskaitytos knygos.

Kazimira Prunskienė

Liepos pabaigoje Anapilin iškeliavo nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Prunskienė. Jai buvo 83 metai.

„Tai buvo žmogus, kuris išmokė tarnystės, profesionalaus atsidavimo darbui, atsidavimo vieni kitiems, Lietuvos žmonėms.

Netekome labai iškilaus, svarbaus žmogaus, kuris daug prisidėjo kuriant nepriklausomą demokratinę Lietuvą“, – sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Žmonės.lt primena, kad 2012 metais Kazimira Prunskienė atsidūrė Santariškių klinikų reanimacijoje.

Be sąmonės namuose politikę rado jos bičiuliai, K.Prunskienės būklė buvo labai sunki.

Politikei smegenyse susiformavo trombas, kuris užkimšo pagrindinę arteriją.

K.Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 dieną Vasiuliškės kaime, Švenčionių rajone. Ekonomistės specialybę įgijusi K.Prunskienė pasuko politikės keliu. Ji yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė.

Aidas Marčėnas

Eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus, šių metų liepos 8 dieną mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas.

„Be kita ko, poezija yra rokenrolas. Poezija tam ir skirta, kad verstumeisi, vertumeisi, šoktum su gimtąja kalba ar kokiu išmintingai išprotėjusiu, knygose tik šokį pripažįstančiu, Friedrichu Nietzsche. Kad vis šokinėtum – aukščiau bambos, aukščiau buvimo, per gyvenimą, pro neįmanomus būties langus. Poezijoje tai turėtų būti natūralu“, – apie savo kūrybą duodamas interviu 15min yra sakęs poetas.

Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.

Lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Jo kūryba buvo publikuojama festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.

Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius Aidas Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi, taip pat sudarė knygą poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“.

Nuo 1993 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Savo kūryba ir literatūros kritikos darbais paliko ryškų pėdsaką šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Jo tekstai išsiskyrė intelektualumu, menine precizika, pagarba lietuvių literatūros tradicijai ir nuolatiniu dialogu su klasika bei dabartimi.

Viliumas Malinauskas

Liepos 3-iąją Lietuva neteko Grūto parko įkūrėjo, verslininko, kolekcininko Viliumo Malinausko. Išlydėjus jį į paskutinę kelionę, šiltą žinutę parašė jo sūnus, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

2001 m. jis įkūrė Grūto parką. Buvo Druskininkų „Rotary“ klubo garbės prezidentas.

Viliumas Malinauskas buvo alternatyvios (humoristinės) Nobelio premijos (Ig Nobelio premija) laureatas (2001 m.).

2008 m. Palonų (Radviliškio r.) garbės pilietis.

2014 m. Druskininkų garbės pilietis.

Vladas Garastas

Birželio 10 dieną Lietuvos krepšinis neteko vieno iškiliausių visų laikų trenerio – Vlado Garasto. Jam buvo 94-eri.

V.Garasto vadovaujama „Žalgirio“ komanda ir Lietuvos rinktinė iškovojo vienus didžiausių savo laimėjimų: 1985–1987 m. TSRS čempionate laimėtas auksas, 1980, 1983–1984, 1988–1989 m. – sidabras.

Vėliau V.Garastas treniravo TSRS rinktinę 1989–1991, o nuo 1992-ųjų penkerius metus dirbo Lietuvos rinktinės treneriu. Būtent jo vadovaujami mūsų šalies krepšininkai pribloškė pasaulį, kai Barselonoje 1992-aisiais iškovojo olimpinę bronzą. Tokį pat rezultatą pavyko pasiekti ir 1996-aisiais Atlantoje.

V.Garastas ne vienerius metus kovoja su liga – širdies nepakankamumu. Prieš kelerius metus treneris, kalbėdamas su portalu 15min, tikino, kad širdį „suėdė“ stresas: vaikystėje jis išgyveno antrą pasaulinį karą, o vėliau jį paveikė ilgi karjeros metai, atiduoti didžiajam sportui.

„Prisipažinsiu, man, kaip ir po aikštelę lakstantiems žaidėjams, taip pat kartais tikrindavo pulsą. Jis siekdavo 120 tvinksnių per minutę. Nenuostabu, aš juk taip pat nuolat bėgdavau, nervindavausi, išgyvendavau dėl savo vyrų. Net neįsivaizduojate, kiek nervų kainuodavo pergalės... „, – pasakojo V.Garastas.

Jevgenijus Šuklinas

Balandį eidamas 41-uosius metus staiga mirė Seimo narys liberalas, buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Dar dieną prieš mirtį jis dalyvavo susitikime su moksleiviais, o kitądien planavo dalyvauti dviejų Visagino mokyklų paskutinio skambučio šventėse.

J.Šuklinas ketvirtadienį netikėtai sukniubo savo sodyboje, vėliau atvykę medikai jį dar bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai.

Policijos pranešime rašoma, kad J.Šuklino kūnas sodyboje Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje rastas apie 19.09 val. Kūnas buvo be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip rašo BNS, parlamentaras mirė staiga pablogėjus sveikatai. Prieš kiek daugiau nei mėnesį žiniasklaida skelbė apie tai, kad grįžus po atostogų, kur susirgo virusu, Jevgenijui buvo atlikta operacija dėl išsivysčiusios infekcijos. Taip pat jam buvo diagnozuota plaučių pneumonija.

Iki politinės karjeros jis buvo ilgametis Lietuvos kanojininkas, olimpinis vicečempionas 2012 metų Londono olimpiadoje pelnė sidabrą. Vis dėlto vėliau iš jo šis titulas buvo atimtas pripažinus, jog sportininkas vartojo dopingą.

Sportininkas ir politikas taip pat buvo daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojas ir prizininkas.

J.Šuklinas dešimtmetį (2014-2024) ėjo Visagino savivaldybės tarybos nario pareigas, 2023-iaisiais netgi buvo tapęs laikinuoju meru.

2022-aisiais politikas tapo Liberalų sąjūdžio nariu, 2024-aisiais jis buvo išrinktas į Seimą.

Dalia Kužmarskytė

Dar balandį žiūrovų mylimą solistę, spektaklio vadovę Dalią Kužmarskytę ištiko insultas. Kelias paras ji neprabudo iš komos. Po kelių dienų paskelbta, kad solistė mirė. Jai buvo 57 metai.

Kiek anksčiau apie ištikusį insultą buvo pranešusi solistės sesuo.

„Koks netikėtas ir spalvotas yra gyvenimas… Ir kaip greitai jis gali nusidažyti pačiomis tamsiausiomis spalvomis. Šiandien mūsų šeima išgyvena tragediją“, – feisbuke rašė Dalios Kužmarskytės sesuo Indrė Kužmarskytė Rozvadovskė.

Aiškėja, kad praėjusią savaitę D.Kužmarskytę ištiko labai sunkus hemoraginis insultas. Buvo atlikta skubi operacija. Dėl kritinės būklės gydytojai ją buvo panardinę į dirbtinę komą.

Kaip Indrė pasakojo 15min, gegužės 3-iąją, per Motinos dieną, sesuo ėmė skųstis, kad jaučiasi prastai – tirpsta veidas, liežuvis. Pati išsikvietusi greitosios pagalbos medikus Dalia nuvyko į ligoninę.

Tačiau tądien specialistai nieko nerado. Ji išvažiavo namo. Sveikata negerėjo, o antradienį ji pasidarė kritinė ir vėl į namus atvyko greitosios medikai. Šįkart diagnozė jau buvo aiški.

Dalia Kužmarskytė 1987 m. baigė Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą. 1995 m. baigė solinį dainavimą Lietuvos muzikos akademijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Reginos Maciūtės dainavimo klasėje. 1995–2022 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) solistė. Nuo 2023 m. KVMT dirba spektaklių vadove ir vokalo pedagoge.

Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkurso laureatė (1985), taip pat pelnė Tarptautinio kamerinio dainavimo konkurso „Gintarinė lakštingala“ Kaliningrade IV premiją (2000) ir Lietuvos kultūros ministerijos premiją (2003) už Maricos vaidmenį Imre’s Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“.

KVMT sukūrė daugiau kaip pusšimtį vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose.

Romualdas Gražinis

Būdamas 64 metų mirė lietuvių choro dirigentas, pedagogas, dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos tėvas Romualdas Gražinis.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, R.Gražinis 1985 m. baigė Lietuvos konservatoriją. 1989–90 m. studijavo Paryžiaus konservatorijoje (grigališkąjį choralą) ir Boulogne‑sur‑Mer konservatorijoje (dirigavimą).

Nuo 1983 m. buvo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dirigavimo specialybės mokytojas, choro vadovas.

1993–98 ir 2005–06 m. dėstė grigališkąjį choralą Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. 1989 su V.Baltaku kamerinį chorą „Aidija“ ir jam vadovavo.

Buvo Pasaulio lietuvių, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių, moksleivių dainų švenčių dirigentas.

2013 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Česlovas Norvaiša

Kovo mėnesį mirė sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovas, šokėjas Česlovas Norvaiša. Jam buvo 90 metų.

Pastaraisiais metais vyras kovojo su sveikatos problemomis.

Česlovas Norvaiša gimė 1935 m. Šiauliuose.

Jis buvo vienas ryškiausių Lietuvos sportinių šokių atstovų, gydytojas, šokėjas ir ilgametis treneris.

1960 m. jis baigė medicinos mokslus Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir savo profesinę karjerą pradėjo medicinoje – dirbo chirurgijos srityje, daugiausia onkologijos sektoriuje. Kartu su medicinine veikla jis nuo jaunystės domėjosi šokiais, kurie vėliau tapo jo gyvenimo pašaukimu.

Sportinių šokių kelią jis pradėjo 1960–1962 m., bet tikras proveržis įvyko susipažinus su Jūrate – moterimi, kuri tapo ne tik gyvenimo partnere, bet ir nuolatine šokių partnere.

Poros bendras darbas lėmė, kad nuo 1964 iki 1974 m. jie dominavo sportinių šokių varžybose: laimėjo daugelį svarbiausių čempionatų tiek Lietuvoje, tiek visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje, o 1972 m. Maskvoje tapo vienais iš pirmųjų SSRS balinių šokių nugalėtojų.

Kazimieras Masilionis

Gegužę per aviakatastrofą žuvo 83-ejų ūkininkas ir milijonierius Kazimieras Masilionis. Skaudi žinia sukrėtė visą Lietuvą – gedi artimieji, buvę bendražygiai, draugai ir vietos bendruomenė.

Kazimieras Masilionis buvo gerai žinomas ūkininkas, gerbiama Radviliškio krašto asmenybė. Jis džiaugėsi gyvenimu, turėjo prabangių automobilių kolekciją, buvo pastatęs net bažnyčią.

K.Masilionis buvo žinomas Radviliškio rajono asmuo, jis išsiskyrė savo darbais – iš asmeninių lėšų pastatė bažnyčią, kuriai skyrė daugiau nei milijoną eurų.

„Turi milijoną, pradėk statyt bažnyčią. Bažnyčią pastatyt, tai ne kepurę pakelt“, – 2021 metais LNK laidoje „KK2 penktadienis“ pasakojo K.Masilionis, bažnyčią dedikavęs Vytautui Landsbergiui ir Valdui Adamkui, nes šie žmonės jo širdyje yra „patys pirmieji“.

Ūkininkas valdė 800 hektarų žemės, visą gyvenimą su žmona Vitalija labai sunkiai dirbo: augino gėles, žirnius, grūdus. Sulaukęs garbaus amžiaus baigė ūkininkauti ir gyveno iš žemės nuomos.

Didžiausia investicija ir gyvenimo projektu jis vadino bažnyčios statybą. K.Masilionis ne tik finansavo, bet ir pats statė, dirbo su technika, iš savo laukų vežė akmenis. Ir visada darė kitų gerų darbų.

Donatas Dubauskas

Rugpjūtį pasirodė žinia apie Vilniaus simboliu tapusio menininko, kelių barų, iš kurių garsiausias buvo „Garinis angelas“, savininko Donato Dubausko mirtį.

„Taip netikėtai, nelauktai Tu viską žemėje palikai. Lengvų debesų“, – rašė viena bičiulė.

Primename, kad Donatą daugelis jį iki šiol vadino Lietuvos indėnu, kiti atpažįsta dėl senovinio didžiaračio dviračio ar išskirtinio stiliaus. Praeidamas pro šalį jis visuomet prikaustė žvilgsnius ir privertė atsisukti.

Mantas Sadauskas

Balandį Lietuvą apskriejo kraupi žinia apie paramediką Mantą Sadauską – dingęs 31-erių vyras buvo rastas nužudytas Panevėžyje.

Manto artimųjų liudijimu, jis su žmona, įtariamąja Justina Gaigalaite konfliktavo dėl vaikų priežiūros, skyrybų teismo procesas dar nebuvo pasibaigęs. Artimieji tikino, kad moteris yra kerštinga ir manė, kad ji gali būti susijusi su Manto dingimu. Ši tikino, kad nieko apie įvykį nežinanti, o Mantas su ja esą nebendravo.

Svarbi detalė: ir Mantas, ir jo buvusi žmona buvo tos pačios Greitosios medicinos pagalbos stoties paramedikai, tad moteris galėjo žinoti, kada jam laisvadienis, kuo jis užsiima.

Užsakymas M.Sadauskui pastatyti batutą Paliukų kaime buvo pateiktas per „Facebook“. Vėliau pranešimą parašiusios moters anketa buvo ištrinta. Tačiau Paliukų kaime, kuriame yra kelios sodybos ir Juozo Zikaro muziejus, pirmadienį jokia šventė nevyko, niekam tokios pramogos nereikėjo.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Jukniūtė BNS negalėjo pasakyti, kas yra sulaikyti asmenys,

Ji teigė, kad dingusio paramediko kūnas buvo rastas Mileškūnų kaime, toje pačioje sodybos teritorijoje, kurioje anksčiau buvo aptiktas vyriškio automobilis.

Jonas Gurskas

Rugsėjį iškeliavo ilgametis LRT operatorius, muzikinių, dokumentinių filmų, serialo „Giminės“ operatorius Jonas Gurskas.

Skaudžią žinią socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė serialo „Giminės“ režisierius Saulius Vosylius.

„In memoriam.. Šiąnakt iškeliavo LRT legenda, daugelio muzikinių, dokumentinių, vaidybinių filmų, „Giminių“ serialo operatorius Jonas Gurskas…“ – rašė S.Vosylius.

Stasys Liupkevičius

Liepos pabaigoje mirė kompozitorius, dainininkas, ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys Liupkevičius. Jam buvo 85 metai.

Stasys Liupkevičius buvo populiarus praeito šimtmečio 8-9 dešimtmečių estrados dainininkas, liaudiškos muzikos atlikėjas, dainų autorius, aranžuotojas, ilgametis „Armonikos“ ansamblio vadovas.

Dar visai neseniai žurnalui „Legendos“ S.Liupkevičius pasakojo, kad jo ir mylimosios poetės Irenos Gildutytės-Navikienės namuose kiekvieną šeštadienio pavakarę jungiama mėgstamiausia poros laida „Sveikinimų koncertas“ per Lietuvos televiziją – čia beveik visada skamba Stasio su „Armonikos“ ansambliu įrašyti kūriniai. Ansamblio repertuaras iki šiol toks populiarus, kad dainos nuolat užsakomos norint pasveikinti jubiliejų švenčiantį šeimos narį, giminaitį ar draugą. Stasys beklausydamas koncerto dar ir pritardavo balsu ar bent paniūniuodavo gerai pažįstamas melodijas.

Beveik visą gyvenimą scenoje praleidęs muzikantas buvo įsitikinęs: kad daina taptų populiari, nereikia jokių slaptų ingredientų.

„Mano toks charakteris: jei dirbu, tai iš visos širdies. Nemanykite, kad aš koks pagyrūnas, bet visada mėgau ne ramiai stovėdamas scenoje dainuoti, o per natą į priekį išsiveržti ir vis gražiai į damas pasižiūrėdamas, pasišypsodamas dainuoti energingai, su ugnele, – prisiminė. – Stengdavausi, kad daina išeitų kuo geresnė: susirasdavau draugų, kurie kūrė geras aranžuotes, rašė gražią muziką ar dailiai dėliojo žodžius. Norėjau, kad dainos skambėtų nepriekaištingai.“

Birutė Galdikas

Kovo pabaigoje mirė pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologė, žymiausios orangutanų tyrinėtoja, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistė, VDU garbės daktarė, profesorė Birutė Galdikas.

Prof. Birutė Galdikas buvo pirmoji mokslininkė pasaulyje, pradėjusi nuodugniai tyrinėti orangutanus.

Jos dėka buvo gerokai išplėstos žinios apie šios didžiųjų beždžionių rūšies elgseną, gyvenamąją aplinką ir mitybą. Tyrinėti primatus Birutę Galdikas paskatino žymus antropologas profesorius Louisas Leakey.

1971 m. ji atvyko į Indoneziją, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Mokslininkė sukūrė ir įgyvendino ne vieną orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektą. 1986 m. ji įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą, kuris veikia JAV, Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje.

Mindaugas Valaitis

Vasario 27-ąją anapilin iškeliavo buvęs realybės šou „Baras“ dalyvis Mindaugas Valaitis. Jam buvo vos 45 metai.

Mindaugo tėtis – patyręs agronomas Jonas Valaitis, Kudirkos Naumiestyje įkūręs „Bulvės muziejų“. Būtent muziejaus „Facebook“ puslapyje pasirodė skaudi žinia apie Mindaugo Valaičio mirtį.

M.Valaitis anksčiau Kudirkos Naumiestyje vadovavo kavinei „Pas Mindaugą“, kuri garsėjo cepelinais. Kavinė taip buvo pervadinta būtent po realybės šou „Baras“, kuriame kukurūzų augintojas Mindaugas tapo labai populiarus. Kaip anksčiau rašė „Akistata“, nors Mindaugėliu vadintas realybės šou dalyvis pirmenybę teikė kukurūzams, vis didesnį plotą jo žemėse užėmė ir bulvės.

Edmundas Unguraitis

Spalį mirė žinomas Lietuvos karikatūristas Edmundas Unguraitis. Jam buvo 62 metai.

Kaip skelbiama Vilkaviškio krašto etnografijos akademijos interneto svetainėje, Edmundas gimė 1963 m. spalio 27 d. Kybartuose. Mama Antosė Unguraitienė – siuvėja. Tėvas – Vytautas Unguraitis – įrankių galąstojas. Iki 1978 m. mokėsi Kybartų K.Donelaičio vidurinėje mokykloje.

1990 m. pradėjo dirbti Aleksoto stiklo fabrike stiklo dailininku, o nuo 1992 m. tapo Aleksoto stiklo fabriko vyr. dailininku.

Nuo 1993 m. sukurti stiklo gaminiai kiekvienais metais demonstruojami pasaulinėse parodose Frankfurte (Vokietija). Sukurti gaminiai parduodami Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, USA, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Belgijoje, Graikijoje ir t.t.

Aldona Ragevičienė

Spalį pranešta apie „Ratilio“ įkūrėjo, pirmosios ansamblio vadovės Aldonos Ragevičienės mirtį. Jai buvo 89 metai.

„Nuo 1968 metais universitete A. Ragevičienės įskeltos kibirkšties visa Lietuva sužibo folkloro puoselėtojų žiburiais. Anksčiau, susibėgdavę bendrai dainai, džiaugdavomės galėdami prieš akis regėti ilgą ansamblio istoriją nuo pat ištakų iki visada jaunos studentiškos dabarties – labai gaila, kad nuo šiol „Ratilio“ pradžių pradžios nebebus su mumis.

Užjaučiame dėl netekties visus, kuriems teko laimė su Aldona bendrauti, dirbti, kartu minti tautosakos paslaptis. Sužinoję, kur ir kada bus galima atsisveikinti su mūsų ir jūsų folkloro mama, išsyk pranešime“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“.