Šiuolaikinio meno gerbėjams – Vokietijoje kuriančių dailininkų paroda
Ketvirtadienį Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta garsių šiuolaikinių Vokietijoje gyvenančių dailininkų Ingrydos Suokaitės ir Rolando Helmerio kūrybos paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu“.
Dailininkų Ingrydos Suokaitės ir Rolando Helmerio kūrybos paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengta kaip menininkų šeimų parodų ciklo „Kūrybiniai tandemai“ dalis. Visus parodoje eksponuojamus kūrinius autoriai dovanoja Lietuvos dailės muziejui, taip papildydami išeivijos dailės rinkinius išties vertingais šiuolaikinio meno darbais.
R. Helmeris atstovauja plačiai Vokietijoje žinomai konkrečiosios dailės krypčiai, kurdamas remiasi tiksliai apskaičiuotu spalvų, linijų bei formų, plokštumų konstravimu. Menininkas teigia naudojantis „grynai forminius elementus, tokius kaip spalvos ir formos, plokštumoje ir erdvėje atliekančius ne abstrahuojančių ženklų, vaizdingai perteikiančių gamtos pojūtį, funkciją, bet virstančius konkrečiomis priemonėmis, padedančiomis transponuoti konstruktyviąją paveikslo idėją“. R. Helmerio kūryba inspiruota Bauhauzo mokyklos, dailininkų abstrakcionistų, optinio meno kūrėjų, siurrealizmo ir abstraktaus ekspresionizmo atstovų darbų. R. Helmeris savo ieškojimus plastinės raiškos srityje plėtojo cikliškai tapybos, grafikos, reljefinių paviršių formų, stiklo, tekstilės meno, koliažų ir piešinių technikomis. Jis tapo serijinius darbus, o pastaruoju metu yra itin susitelkęs ties erdvinėmis tapybinėmis kompozicijomis. Parodoje eksponuojami 1963–2015 m. sukurti 32 R. Helmerio kūriniai, iš kurių – 22 grafikos (šilkografija), 8 tapybos technika (vaško kreidelės) sukurtos kompozicijos bei 1 erdvinis tapybinis darbas.
Lietuvių kilmės dailininkė I. Suokaitė parodoje eksponuoja 17 naujausių tapybos drobių bei koliažų. Prieš dvejus metus Vilniaus paveikslų galerijoje surengusi savo tapybos ir grafikos parodą „Spalvų ribos“, dailininkė Lietuvos žiūrovų jau atpažįstama iš itin išgrynintos, skambių spalvinių dermių, aiškios formos darbų. Jikuria naudodama spalvas, tarsi įkūnydama savo mokytojo Georgo Meistermanno mintį – „Žmogaus gyvenimas apgaubtas spalvų“, ir šią tapybinės kalbos sampratą formuoja drąsiai ir atvirai, nepalikdama vietos spalvų niuansams. Darbuose svarbu spalvų ryškumas, kontrastai ir itin ekspresyvios, dinamikos kupinos plastikos kompozicinės struktūros, įgyvendintos ir koliažo technikomis. Kūriniai iš ciklo „Besiveržiančios formos“, kur svarbiausias vaidmuo tenka dinamiškiems, optiškai veržlių formų spalviniams pavidalams, įrėminti arba akcentuoti kontūrais – virvėmis (pasak pačios I. Suokaitės, „šniūrais“). Kita darbų grupė – „Erdvė ir tuštuma“ – išsiskiria minimalistinėmis baltų tonų kompozicijomis su dominuojančia tuščia erdve ir geometrinių struktūrų ir spalvų koliažiniais akcentais.
Suokaitė kartu su vyru yra surengusi parodą Vokietijoje, kur jos kūriniai pavadinti „sonoro“ (it. „skambiai, skardžiai“) o R. Helmerio – „spiccato“ (it. „stiprus“). Jų abiejų plastiniai kūrybos garsai šioje parodoje skamba darniai, aiškiai ir skirtingomis intonacijomis.
R. Helmeris ir I. Suokaitė yra surengę parodas Argentinoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, ir kt., jų kūrinių yra garsiuose pasaulio muziejuose ir galerijose, taip pat privačiose kolekcijose.