Šiuolaikinio pasaulio paraštės Kanuose: lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis įkūnijo šių dienų svetimybę

Kino kritikai pažymi, kad filmo ašis – įspūdingas pagrindinis vaidmuo, kurį atliko talentingas lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis. Jo įkūnytas veikėjas lyginamas su Keno Loacho ir brolių Dardenn’ų filmų protagonistais, nuolat patiriančiais nesėkmę dėl netinkamų pasirinkimų siekiant gerų tikslų. J. Kursiečio filmo pagrindinis veikėjas privalo paklusti visuomenės santvarkai, kurioje pelnas turi didesnę vertę nei žmogaus likimas.

Svarbiausiu Europos kino festivaliu tituluojamas Kanų kino festivalis išlieka aukščiausios meninės vertės kartele skirtingų šalių kino profesionalams, siekiantiems įtvirtinti savo vardą tarptautiniame kino lauke. Festivalio paralelinė programa „Dvi režisierių savaitės“ papildo pagrindinę konkursinę programą įdomiausių ir aktualiausių šiuolaikinių kino režisierių balsais, o galimybė konkuruoti su stipriausiais savo srities profesionalais ne vienam kūrėjui padėjo įžengti į pasaulinio kino olimpą. Dvi režisierių savaites“ pelnytai galima vadinti tramplinu į didįjį konkursą – būtent šioje programoje pirmą kartą nuskambėjo Rainerio Wernerio Fassbinderio, Woody Alleno, Michaelio Hanekes ir Sofios Coppolos pavardės.

Iniciacijos ritualai ir šiuolaikinio pasaulio paraštės

Latvių režisierius Juris Kursietis antrajame vaidybiniame filme „Olegas“ (2019) stebi šiuolaikinę socialinę tikrovę ir joje atsidūrusį žmogų. Pagrindinę savo kūrybos temą režisierius įvardijo jau debiutinėje ilgametražėje vaidybinėje juostoje „Modris“ (2014), sulaukusioje specialaus paminėjimo San Sebastiano kino festivalyje. Abiejų filmų kūrybiniame procese dalyvavęs „Oskaro“ apdovanojimui nominuotas lenkų operatorius Bogumilas Godfrejovas sukūrė intensyvų vizualinį pasakojimą, meistriškai auginantį įtampą ir perteikiantį plačią psichologinių būsenų amplitudę.

Naujausiame J. Kursiečio filme piešiamas ribines patirtis išgyvenančio vyro portretas ir apmąstoma iniciacijos tema. Pagrindinis filmo veikėjas, mėsininkas Olegas, palieka gimtąją Rygą ir ieškodamas geresnio gyvenimo pradeda dirbti mėsos fabrike Briuselyje. Jauno vyro viltis įsitvirtinti Vakarų Europoje negailestingai sudaužo susidūrimas su lenkų kriminaliniu pasauliu. Patekęs į vergiją, Olegas grimzta į prarają ir tik pasiekęs dugną randa jėgų atsitiesti.

„Filmas jungia dvi svarbias temas – iniciaciją į vyrų pasaulį ir šių dienų emigracijos problemas. Keičiantis lyčių vaidmenims, daug vyrų atsisako suaugti ir prisiimti atsakomybę. Jiems sunku užmegzti ilgalaikius ryšius asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Pagrindinis filmo veikėjas taip pat vengia akistatos su sunkumais, bet atsidūręs svetimoje šalyje privalo atsakyti už savo gyvenimą. Olegas – vienas iš daugelio žmonių, kurie susiklosčius nepalankioms aplinkybėms gimtojoje šalyje vietoj išsvajoto oraus gyvenimo svetimoje aplinkoje atsiduria anapus žmogiškumo ribos. Jis – žmogus be pilietybės, kuris niekur nesijaučia savas. Filme ne veltui kalbama penkiomis kalbomis – šiuolaikiniame pasaulyje kalba dažnai tampa vienintele galimybe išsaugoti bendruomeniškumo jausmą“, – teigia J. Kursietis.

Valentino Novopolskio svetimas

Pagrindinį vaidmenį filme atlieka lietuvių kino ir teatro aktorius Valentinas Novopolskis. Plačių profesinių galimybių menininką Lietuvos žiūrovai įsidėmėjo iš filmų „Nesamas laikas“ (rež. Mykolas Vildžiūnas, 2013), – už jį buvo įvertintas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu, – „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas, 2017) ir „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas, 2018). Aktorius sukūrė vaidmenį „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimais už geriausią muziką įvertintame filme „Pasipriešinimas“ (rež. Edward Zwick, 2009). 2013 m. „Auksiniu teatro kryžiumi“ už vaidmenį spektaklyje „Eglutė pas Ivanovus“ (rež. Jonas Vaitkus) apdovanotas V. Novopolskis sukūrė stiprius ir įsimintinus vaidmenis spektakliuose „Didis blogis“ (rež. Arpad Schilling, 2015), „Oidipo mitas“ (rež. Gintaras Varnas, 2016), „Rusiškas romanas“ (rež. Oskaras Koršunovas, 2018).

V. Novopolskis įtaigiai perteikia daugiabriaunį pagrindinio veikėjo portretą, sukurdamas šių dienų simbolinį svetimą. Aktorius meistriškai valdo kūną, subtiliai perteikdamas negailestingos realybės padiktuotas dramas, vykstančias personažo sieloje. Olego veide atsispindi plati psichologinių būsenų amplitudė – kančia, silpnumas, nuosmukis, viltis ir valia. V. Novopolskis įkūnija tūkstančius olegų iš pokomunistinių šalių, išsibarsčiusių Vakarų Europos priemiesčiuose.

„Olegas“ – intymus filmas apie vieną asmeniškiausių žmogaus virsmų. Tai sudėtinga brandos istorija, kuriai buvo labai svarbu rasti tinkamą pagrindinį aktorių. Džiaugiuosi, kad prie mūsų prisijungė V. Novopolskis. Tai plačių galimybių aktorius, tikras savo srities profesionalas. Aktoriai yra mano filmų bendraautoriai. Kiekvienas jų įneša į kūrybinį procesą svarbų asmeninį indėlį. Dažniausiai neprašau aktorių mintinai išmokti scenarijaus tekstą – dar prieš pradedant filmavimo darbus, įtraukiu juos į improvizuotą procesą, leidžiantį pajausti filmo atmosferą ir prakalbinti personažą savais žodžiais. „Olego“ atveju buvo labai svarbu sukurti realistišką įspūdį, todėl toks darbo būdas kaip niekada pasiteisino“, – teigia J. Kursietis.

Lietuva tarptautinėje kino aikštelėje

Pagrindinio vaidmens atlikėjas V. Novopolskis – ne vienintelis lietuvių kino profesionalas, dalyvavęs filmo gamyboje. Antraplanius vaidmenis jame atlieka Valentinas Krulikovskis ir Paulius Čižinauskas. Filmo garso takelį kūrė kompozitorius Jonas Jurkūnas ir garso režisierius Vytis Puronas. Koprodiuserio Luko Trimonio teigimu, Lietuvoje nufilmuota ne tik dalis „Olego“ scenų, bet ir atlikti visi baigiamieji darbai. Atskiro paminėjimo nusipelno vaizdo postprodukcijos kompanija „Madstone“, sukūrusi įspūdingus vizualiuosius efektus.

L. Trimonis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kino profesionalai vis dažniau dalyvauja kuriant bendros gamybos filmus ir sėkmingai įtvirtina šalies vardą tarptautiniame kino lauke. Filmo koprodiuseris pabrėžia, kad tarptautinė „Olego“ kūrybinė komanda susiformavo labai natūraliai – sekant scenarijų ir režisieriaus viziją. Jo manymu, tai patvirtina, kad dažnėjantis skirtingų šalių bendradarbiavimas tampa įprasta kino gamybos praktika.

Filmo kūrimą dalinai finansavo Latvijos kino centras, Lietuvos kino centras, Valonijos-Briuselio Federacijos kino ir audiovizualinių menų centras, CNC fondas. Filmo gamybai pasinaudota mokestine lengvata Lietuvoje.