Šiuolaikinis gėlynas: koks jis? Pataria kraštovaizdžio specialistės

„Šiuolaikiniai gėlynai – kupini vėjavaikiško natūralumo. Tai jau nebe iščiustyti ir išblizginti gėlių namai, o veikiau visiškai nauja ir akiai patraukli erdvė, kuri vis labiau priartėja prie gamtos“, – sako specialistės. Merginos pastebi, kad žmonės nori žaibiško efekto, ryškumo, kad viskas kuo greičiau žydėtų ir nesuvokia, kad, pavyzdžiui, tos vienmetės gėlės, kad ir kokios jos būtų gražios, atsieina išties labai brangiai. 

„Kai kalbame apie nūdienos gėlynus, manau, svarbiausia yra estetika, ilgalaikės investicijos, kurios atsipirktų, ir ne ryškumas svarbiausia, o bendras visų augalų derinys, darna“, – teigia A. Batavičiūtė.

– Ką manote apie į madą grįžtančius močiutės darželius, kai po langais auga bijūnai, rūtos, melsvės, tulpės? Ar tokios gėlės vis dar madingos?

– Sakyčiau, kad mes dar „neišlipome“ iš tų močiučių darželių, taigi, ir grįžti nėra kaip (juokiasi). Šios gėlės niekur nedingo, dažnai jas pasitelkiame ir dabar, formuodamos gėlynus, kurdamos jų dizainą. Dažnai žmonės sako, kaipgi taip – melsvės? Ar gi jas dar kar renkasi? Tačiau aš visada prašau atkreipti dėmesį į tai, kad dabar turime ne vieną ir ne dvi veisles, kurios atrodo išties traukiančios akį. O spalvos, lapų dekoratyvumas... Tik imk ir sodink!

Tie patys bijūnai – puikios gėlės. Jų rūšių galime atrasti ne vieną, kad ir sumedėję atrodo dailiai ir išskirtinai. Šie augalai savyje dar turi ir tos lietuviškos kultūros. Neveltui pastaruoju metu žmonės juos atranda iš naujo. Daugelį tų vadinamųjų lietuviškų augalų galime įsukti į naują pakuotę ir jie atrodys naujai, dekoratyviai.

Taip pat skaitykite: Mažiausiai priežiūros reikalaujantys daugiamečiai augalai

Visada žiūrime į gėlyno stilių, kas dera. Niekada nesakau, kad reikia atsisakyti lietuviškų augalų – jeigu reikia, galime pasodinti ir rūtas, ir pentinius, ir bijūnus, ir kitus augalus. Derinant su šluostmilgėmis, kitais įvairiais augalais, galima sukurti nepakartojamą efektą. Atrodo, kad nieko naujo, tačiau jau atrodo kitaip, moderniau, patraukliau.

– Koks tas šiuolaikinis gėlynas? Ką dažniausiai renkasi jūsų klientai?

– Šiuolaikinis gėlynas neturėtų būti spraudžiamas į jokius rėmus ar formas. Tačiau kuo didesnį plotą jam skiriame, tuo didesnį efektą galime išgauti. Žmonės to dažniausiai bijo, kadangi viską suveda į darbą: kiek reikės ravėti, kiek daug gėlių sodinti... Gal geriau rinksiuosi veją.

Visgi, rezultatas būna priešingas. Veja reikalauja ne ką mažiau darbo, o štai gėlynas, jeigu jis padarytas gerai, pagal dirvožemį ir visas kitas sąlygas parinkti atitinkami augalai, dešimteriopai reikalaus mažiau priežiūros nei veja. Iš to ir susideda gėlyno formavimo pagrindai – žmogų reikia įtikinti, kaip pasikeitė gėlyno samprata.

Taip pat skaitykite: Pataria kraštovaizdžio specialistės: daugiametės gėlės, kuriomis privalu papuošti savo gėlyną

Ir jeigu bandytumėte ieškoti internete pavyzdžių, neretai nerastumėte tikrai dailių gėlynų dėl paprasčiausių priežasčių. Žmonės visad į tai žvelgia labai stereotipiškai, tarkime, jiems reikia spygliuočių, kuriems, manau, nevieta gėlyne, kadangi mąstoma – „iš kur bus žalumo, kai gėlės nužydės“? Kadagiai, tujos, šliaužiantys spygliuočiai – tai nėra gera sudedamoji gėlyno dalis. Dažnai rekonstruojant gėlyną, atrodo, keistum viską iš pagrindų, tačiau visada taikaisi prie to, ko nori žmogus, kad atrastum geriausią variantą.

Stengiamasi, kad šiuolaikiniai gėlynai kuo artimiau sąveikautų su gamta. Jie nėra išravėti su pincetu, iščiustyti, tad būtent pasirenkami tokie augalai, kurie nereikalauja labai daug priežiūros. Didesnis, ryškesnis žiedas nereiškia, kad būtent juos reikia rinktis, kad jie turi tapti gėlyno centru. Šiuolaikinis gėlynas – tai natūraliai įsipaišantis į gamtos prieglobstį, o augalai pasirenkami taip, kad visą sezoną džiugintų akis.

Toks gėlynas kiekvieną mėnesį vis kitoks, tačiau niekada neatrodo blogai. Renkantis augalus labai svarbu atsižvelgti į tokius, kurie net ir nužydėję atrodo puikiai, ir apsnigę, ir apšerkšniję ir pan. 

Daugiametės gėlės ankstyvam pavasariui – tai eleborai, šilagėlės. Be abejonės, ankstyvosios svogūninės gėlės kaip tulpės, narcizai, krokai ir kt. taip pat labai tiks. Yra ir labai ankstyvųjų barzdotųjų vilkdalgių. 

Vasaros gėlės – tai kraujalakės, kraujažolės, monardos, astrancijos, šalavijai, puikiai visiems pažįstamos astilbės; rudens – ežiuolės, rūgčiai, kemerai, soruolės, melvenės ir kt. dekoratyvinės žolės.

Taip pat skaitykite: Ką daryti, kad skintos gėlės žydėtų ilgiau

– Sakote, kad spygliuočiams ne vieta gėlyne. Kodėl?

– Na, visiškai jų ignoruoti gal ir nereikia, tačiau jie neturi tapti pagrindiniu traukos centru. Jie geriau atrodo tada, kai pasirenkami kontrastuoti su kitais augalais, tačiau ne savo aukščiu ar laja. Manau, šliaužiantys spygliuočiai ir tujos tikrai netinka gėlynuose. Geriau sodinkite lėtai augančias dekoratyvines pušeles, buksmedžius, kuriuos galima karpyti ir formuoti, rutulio formos tujas, tačiau vistiek tie spygliuočiai neturėtų būti gėlyno pagrindas.

– Šiuolaikinis gėlynas dažniausiai kuriamas specialistų, tačiau kai kuriems tai nesuprantama, kadangi atrodo, jog su viskuo gali susidoroti ir patys. Ką apie apie tai manote?

– Manau, kad daugelis gėlynų vis dar atrodo labai konservatyviai, o žmonės dažnai mąsto, kad pasižiūrės, kaip pas kaimyną ir susikurs panašų gėlyną. Visgi, sakyčiau, kad dažnai specialistų pagalba yra tiesiog būtina, kad iš gėlyno gautume maksimalų efektą.

Patarčiau gėlyną pradėti formuoti ne nuo gėlių pasirinkimo, bet nuo požiūrio keitimo. Ką pasodinsime, nebūtinai tiks dirvožemiui, vietai, tarkime, pavėsiui ar saulei. Todėl, kad jūsų pasirinkimui nedarytų įtakos gėlių pardavėjas, reikėtų žinoti, ko iš tikrųjų jums reikia. Juk ir finansiškai tai atsieina, ypač, kai pasirinkti augalai ar gėlės netinka ir neprigyja gėlyne.