Mano vyras turi vaiką. Kaip priimti šokiruojančią žinią?

Taigi, pirmiausia stabtelkite ir nesikarščiuokite. Giliai pakvėpuokite, pamedituokite, jei jums tai padeda, susitvarkykite, pavyzdžiui, spintą. 

Blogesnis variantas: paverkti, paskambinti draugėms ir pranešti apie įvykį, paskui su jomis išgerti ir išsiųsti penkias ilgesingas žinutes patinkantiems vyrams. Taigi, nuo pat pirmos dienos, kai ši žinia trinktelėjo kaip elektros šokas, tik nuo jūsų priklauso, ar tolesnis bendras gyvenimas virs drama, komedija ar tragikomedija. Pradėkime nuo švelnesnių variantų.

Pirmas variantas: vaikas iš buvusios santuokos, apie kurį pranešta nebuvo

Keista, aišku, bet gyvenime pasitaiko. Susipažįstate su žaviu vyru, iškart paaiškinusiu, kad jis išsiskyręs taip seniai, kad beveik ir pamiršo, kaip atrodo jo buvusioji, neturi  su ja nieko bendro, neliko jokiais draugais, kaip skelbiasi pusė išsiskyrusių Lietuvos ponių, ir apskritai ta istorija nutiko aname gyvenime. Pradedate kartu gyventi ir planuoti bendrą ateitį, kai vieną dieną ant savo sofos išvystate išsidrėbusį paauglį su ausinėmis, šlamčiantį kažkokius neaiškius užkandžius iš maišelio. Iš virtuvės iššokęs jūsų brangusis lyg niekur nieko jį pristato kaip savo sūnų, kuris pas jus šiek tiek pagyvens.

TAIP PAT SKAITYKITE: Jausmų labirintai: gyvenu su patikimu vyru, o ilgiuosi vėjavaikio

Aišku, jūs vaikus mylite. Ir apskritai esate kilnios širdies, bet tokioje situacijoje turbūt nesusilaikysite neišsitempusi jį už rankovės į prieškambarį ir nesušnypštųsi: „Kodėl tu man nieko nesakei?“ Jis naiviai nusišypsos ir atsakys, kad nelaikė to labai svarbiu faktu, vaikas gi jo ir jo  buvusiosios, su jumis nieko bendro neturintis, bet štai jo mamytė gavo naują darbą su galybe komandiruočių, tad tas mielas kūdikis (jam šešiolika), kartais pabus čia. 

Aišku, filmuose matėte, kaip puikiai visi išsiskyrėliai ir jų šeimos nariai bendrauja su naujomis šeimomis, galbūt taip nutiks ir jums? 

Aišku, filmuose jūs matėte, kaip puikiai visi išsiskyrėliai ir jų šeimos nariai bendrauja su naujomis šeimomis, galbūt taip nutiks ir jums? Na, o paskui ima atrodyti, kad vyras daugiau dėmesio rodo ne jums, o tam naujam ištįsusiam vaikui, kuris teikiasi su jumis tik pasiveikinti. Ir dovanomis jam dosnus labiau...

Ko nedaryti? Pareikšti, kad „tas“ vaikas jau per dažnai pas jus svečiuojasi. Skambinti buvusiajai ir aiškinti, kad ir jūs turite savo gyvenimą ir savo planus. 

Ką daryti? Čia verta stabtelti antrą kartą ir perkelti dėmesį nuo savęs kitų link: pagalvoti apie tą paliktą žmoną, jos sūnų ir savo vyrą. Surasti pliusų: pabendravus su niūriu svetimu paaugliu, kada nors bus lengviau bendrauti su savu niurzga. Beje, galite iš anksto pasiruošti ir tokiam variantui: jis gyvens pas jus ne tris dienas, savaitę ar mėnesį, o iki pat mokyklos baigimo.

Antras variantas: vyras turi nesantuokinį vaiką

Išdavystė – sunkus išbandymas. O jei dar su „pasekmėmis“ – ne šiaip sau intrigėlė, o beveik kita šeima. Tokioje situacijoje verta neskubėti: galbūt nebenorėsite su tuo žmogumi gyventi, o gal palaipsniui viską atleisite, tačiau neverta apie tai jam išrėkti į veidą tą patį vakarą ir išsikraustyti, palikus perbalusį mylimąjį, kuris grąžo rankas ir tikina, kad myli tik jus.

Ką išsiaiškinti:

• Ar jaučiate jūsų santykiuose melo prieskonį?
• Ar esate pasiruošusi ramiam ir konstruktyviam dialogui?
• Ką kalba vyras? Atsiprašinėja? Aiškina savo poelgį? Bendrauja su vaiku ir jo mama? Ką ruošiasi daryti? 
• Ir kokia jūsų nuomonė apie jo bendravimą su vaiku? 

Trečias variantas: vyro meilužė turės kūdikį

Situacija kaip iš prasto vodevilio: ta meilužė gali būti nėščia, o gali tik taip sakyti, norėdama patraukti savo pusėn jūsų vyrą. Be to, kūdikio ji gali lauktis ir ne nuo jūsų vyro.

Galbūt jūsų vyras nė nesiruošė palikti šeimos, taigi ji metė paskutinį kozirį. O ką daryti jums? Atleisti ir pamiršti? Versti atlikti DNR testą? Bandyti kalbėtis su meiluže?

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl mes trokštame idealių vyrų?

Būtent su ja visiškai nereikėtų bendrauti. Pirmiausia vertėtų atvirai pasikalbėti su vyru. Dar kita situacija, kai vyriškis, didžiai sujaudintas žinios, kad taps tėvu, jau kraunasi lagaminus. Skaudu ir tada, jei jau turite bendrą vaiką, o dar skaudžiau, jei neturite ir nesiseka jo susilaukti... Kaip bebūtų, jo sulaikyti neverta. Nei skandalais, nei įkalbinėjimais, nei apeliavimu į nešvarią sąžinę.

Net jei širdis šaukia neleisti jam išeiti, reikia gerai pagalvoti, ar ryšitės toliau gyventi su žmogumi, kuris jus išdavė?

Net jei širdis šaukia neleisti jam išeiti, reikia gerai pagalvoti, ar ryšitės toliau gyventi su žmogumi, kuris jus išdavė? Aišku, kad turėsite pereiti tikrą jausmų pragarą, bet po ilgesnio laiko suprasite, kad visi sunkūs išgyvenimai – tai tiesiog patirtis. 

SVARBIAUSIA: Nusišypsoti ir nebandyti laukti „kol viskas savaime išsispręs“ – jei prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą ir imsite pati spręsti problemą, pradedant kad ir sunkiu pokalbiu su vyru, jums palengvės – tai geriau nei pasyviai laukti ir tikėtis stebuklo.