Meno politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė: „Į meną investuoti verta tik labai turtingiems žmonėms“
Rugsėjo 7-8 dienomis Birštone startavo jaunimo diskusijų festivalis „BŪTENT“. Per dvi festivalio dienas į įdomias diskusijas susirinkusiuosius sukvies net apie 200 pranešėjų. Viena jų – meno politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė.
Į kokį meną verta investuoti?
Žinoma, galima pirkti ir jaunų menininkų kūrinius. Šis procesas yra labai žaismingas bei labai rizikingas. Tačiau gali būti pakankamai įdomus. Galbūt jaunas vardas, kažkada ateityje iškils, galbūt ir ne, bet tu intuityviai bandai nuspėti tam tikros krypties ateitį – tai, tam tikras žaidimas.
Į meną investuoja labai turtingi žmonės. Jeigu tu leidi sau rizikuoti ir pirkti kūrinį, kuris kainuoja 10 tūkst. eurų – tu turi žinoti kur tą kūrinį padėsi, kaip jį eksponuosi. Lietuvoje yra turtingų žmonių, tačiau jie kol kas nėra linkę domėtis meno procesais. Jie perka tai, kas jiems patinka. Tam, kad jau pradėtum kaupti kolekciją reikalingas labai didelis ir daug metų darbo reikalaujantis įdirbis. Visų pirma reikia dirbti kartu su ekspertais, kurie galėtų tau patarti. Taip pat, reikalingi ir dideli finansiniai resursai. Žinoma, gali rizikuoti ir pradėti pirkti jaunų autorių, studentų po kelis šimtus eurų kainuojančius darbus ir tikėtis, kad jie laikui bėgant išgarsės.
Ar Lietuvoje turime tokių menininkų, į kurių kūrinius būtų verta investuoti?
Žinoma turime, tai Žilvinas Kempinas, Deimantas Narkevčius ir dar keletas menininkų. Jų kūrinių kainos prasideda nuo 10 tūkst. eurų, o darbai yra eksponuojami ir užsienio galerijose. Taip pat yra ir jaunų, sparčiai kylančių vardų, tokių kaip tapytojas Andrius Zakarauskas. Jie yra vertinami užsienyje ir pirkdami tokių menininkų darbus – rizikuojate mažiau.
Jeigu kažkas rengia šiuolaikinio meno parodas, netgi jeigu tai yra tik studentų parodos, vadinasi jie jau turi kuratorius, kuriems tai yra įdomu. Yra teorijos, kurios pagrindžia tą meną ir žmonės, kuriems tai atrodo įdomu, naudinga, avangardiška. Tai turi kitokią vertę – nebūtinai finansinę. Žinoma, yra labai daug rizikos, ambicijų, išpūsto burbulo: pagražinti atidarymai, įvairūs pasirodymai. Galiausiai jie gali nieko nereikšti ir tiesiog subliūkšti. Tačiau jeigu yra nebaisu prarasti dalį savo finansų, galima įsigyti ir vieną kitą šiuolaikinio meno kūrinį. O, kad jis ateityje atneštų naudos – reikia būti labai susijusiu su meno lauku, suktis tarp kuratorių, galerijų direktorių ir turėti gerą uoslę, intuiciją, na ir, žinoma, žinių.