Rugsėjo 6 dieną menininkė Skaistė Semenikė pakvietė jos kūrybos gerbėjus į parodą GRAFO galerijoje, Vilniuje. Moteris čia pristatė 31 paveikslą ir pasakojo, kas ją labiausiai gyvenime įkvepia.
Kaip gimė jūsų parodos pavadinimas?
Mano nauja paroda vadinasi „Istorijos“. Taip pavadinau dėl to, kad semiuosi idėjų savo paveikslams iš socialinių tinklų. Žinote visas, dabar populiarias „Instagram stories“ ir „Facebook stories“? Na, lietuviškai tai reiškia istorijas, o aš būtent tokias istorijas seku. Mintys kyla iš interneto. Ryte geriu kavą, peržvelgiu telefone kas ką veikia, kas tai daro nuoširdžiai, o kas šiek tiek meluoja ir sau, ir kitiems. Prisipažinsiu – žmonės yra mano didžiausi įkvepėjai.
Kiek laiko truko pasiruošti šiai parodai?
Tiesą sakant, ši paroda įvyko šiek tiek ekspromtu. Galvojau apie spalio mėnesį, vėlesnį laiką. Netikėtai sulaukiau skambučio iš GRAFO galerijos ir jie man pasakė, kad savo paveikslus galiu eksponuoti nuo rugsėjo 6 dienos. Apsidžiaugiau ir su malonumu tokį pasiūlymą priėmiau.
Išvysime net 31 vieną jūsų kūrinį. Kiek laiko tuos darbus tapėte?
Iš tiesų, susisiekus su GRAFO galerija, aš jų paklausiau, kiek paveikslų reikėtų parodai. Gavau atsakymą, jog puiku būtų kokie 25 arba, neturint reikiamo kiekio, jie pasiūlė daryti jungtinę parodą su kitu menininku. Na, žinant mano charakterį – parodą panorau rengti viena. Tikrai daug savo darbų turėjau namuose, tačiau dar paprašiau draugų ir pažįstamų, kad jie leistų eksponuoti jau padovanotus kūrinius. Visi žmonės su malonumu man leido tą parodoje padaryti. Visi paveikslai tapyti 2018 metais.
Tiek daug paveikslų per vienerius metus... Turėjote kada atsikvėpti?
Vienu metu labai blogai jaučiausi morališkai. Turėjau sveikatos problemų. Tai buvo viena tų istorijų, kai nueini pas gydytoją ir jis tau pasako tai, ko išgirsti nesitikėjai. Gal du mėnesius praleidau užsidariusi namuose, studijoje, kurią man įrengė vyras. Patyriau keletą sunkių operacijų, o tada galvą apniko keistos, šiek tiek liūdnos mintys. Galvojau apie savęs įprasminimą, gyvenimą ir tai, ką paliksiu ateities kartoms. Tapyba mane išlaisvino, man padėjo. Aš piešdama be galo atsipalaiduoju, todėl nesilioviau sau padėjusi, gimė kūriniai. Nepagalvokite, kad paveikslai liūdni. Visai ne. Jie seka skirtingas, įdomias ir kartais net linksmas istorijas.
Galima sakyti, kad jūs išpopuliarėjote tik socialinių tinklų pagalba, ar sutinkate, kad be jų jūsų žvaigždė nešviestų taip ryškiai?
Visiškai pritariu, tik socialinių tinklų pagalba aš ir tapau žinoma. Juk net neturiu savo tinklalapio, kurį vis planuoju susikurti. Na, bet gal vėliau, nes kol kas man puikiai sekasi. Aš net nežinau, kodėl. Daugelis sako, kad tiesiog tai likimas, o aš manau, kad tai išskirtinumas. Dažniausiai kuriantys menininkai palieka prie savo paveikslų tik pavadinimą, o aš laikausi įsikibusi savo istorijų. Prie kiekvieno mano kūrinio yra detalus aprašymas, pasakojimas, paaiškinimas. Prekiauju savo paveikslais ir užsienyje, bet kol kas tų istorijų neverčiu į kitas kalbas. Nepaisant to, kai man paskambina klientai, aš stengiuosi jiems bent šiek tiek pristatyti savo kūrinį. Jie tada apsidžiaugia ir pagiria, kad laikausi savito stiliaus.
Nuo šiandien jūsų parodoje gali lankytis kiekvienas. Dažnai žinomi menininkai daro pirmiausia vakarą, skirtą kviestiniams svečiams, o jūs šito atsisakėte, kodėl?
Todėl, kad mano menas yra skirtas visiems. Niekuomet neįkainoju darbų tokiomis kainomis, kurios būtų neprieinamos ir neskirstau žmonių. Man – visi žvaigždės. Sugalvojau, kad laužau taisykles ir mene, ir gyvenime. Visi mane skatino prisikviesti įžymybių, padaryti VIP vakarėlį, to aš nedarysiu. Mano parodos durys – atviros visiems.
