Skaitytojų nuosprendis: išrinktas gražiausių Lietuvos Kalėdų eglių trejetukas

Iš viso balsavime dalyvavo beveik 8 tūkst. žmonių. Įtempta kova dėl pirmos vietos vyko tarp Vilniaus ir Širvintų eglučių. Vis dėlto nugalėtoja aiški – tai Vilniaus eglė, užsienyje jau pelniusi ir gražiausios eglutės Europoje titulą. Vilniaus eglė surinko 1312 balsų, Širvintų – 1131 balsą, o trečioje vietoje likusi Telšių eglė – 639 balsus.

Vilniaus kalėdinės eglutės autorius – dizaineris Dominykas Koncevičius, kukliai tikinantis, kad Kalėdos – ne konkursas. Vis dėlto kūrėjas neslepia, kad malonu, kai žmonės džiaugiasi jo darbu.

„Nuvažiuoju prie eglutės, vaikščioju kalėdiniame turgelyje tarp žmonių ir matau, girdžiu, kaip visi džiaugiasi. Manęs niekas nepažįsta, todėl nebando įsiteikti, – jų emocijos tikros. Už tą laimingą šventinį klegesį nieko nėra geriau“, – žurnalą „Žmonės“ patikino Dominykas Koncevičius.

Jis – tylus žmogus, niekada nesiskiriantis su savo auksaspalviu retriveriu Alfiu, ankstyvais rytais lankantis dainavimo pamokas, laisvalaikiu grojantis gitara ir piešiantis nieko bendra su žiemos šventėmis neturinčius piešinius, kurie per internetinius iliustracijų bankus paplinta visame pasaulyje.

Dominykas ramiai pasakoja, kad sukurti kalėdinės eglės viziją reikia ne beribės fantazijos, bet drąsos. O jos jam netrūksta: Dominyko mama architektė Jolanta Tūraitė – viena iš Vilniaus televizijos bokšto puošybos idėjos autorių. Daug metų bokštas tapdavo didžiausia Europos Kalėdų egle, o lemputes į begalinio ilgio girliandas tekdavo sukti ir Dominykui. Dabar jie – kolegos bendrovėje „Švenčių studija“, kurios žmonės kalėdinę nuotaiką kuria daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau sostinės Katedros aikštėje tviskanti eglė yra didžiausia, ryškiausia, unikaliausia – šaliai svarbiausia.

Jau ne vienerius metus Dominykas kuria Vilniaus eglės dizainą, tad apie šiųmetę eglutę jis pradėjo mąstyti dar metų pradžioje – vasarį ar kovą. Dizainerio galvoje jau sukasi ir kitų metų eglės idėjos.

„Eglė yra simbolinis Kalėdų centras, apie ją visi buriasi. Tačiau smagu, kad Lietuvoje turime drąsos į šį simbolį žiūrėti ne kaip į tradiciją vizualiąja prasme. Jau neprivaloma, kad tai būtų medis, papuoštas kokios nors konkrečios spalvos žaisliukais. Puošdami drąsiai ir įdomiai tampame išskirtiniai, – per interviu su žurnalu Žmonės kalbėjo D.Koncevičius. – Laikinumas turi savotiško žavesio: jei žmonės vis dar atsimena pernai ar seniau stovėjusią eglę, vadinasi, savo darbą atlikau gerai. Tačiau nesiginsiu: būna gaila, labai gaila, kai ateina laikas išmontuoti eglės konstrukcijas. Pernai buvau arti ašarų, stovėjau, dar kartą ją nufotografavau ir apėmė toks liūdesys! Nes įdėta labai daug darbo, patirta daug gerų emocijų.“