Skauda galvą? Juokitės!

Juokas yra galingas priešnuodis prieš stresą, skausmą ir konfliktus. Taip manė ir juoko terapijos išradėjas amerikietis Normanas Cousinsas. Kai 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį jam buvo diagnozuotas artritas, vyras sukūrė humoro terapijos programą ir nustatė, kad kvatojimas padeda sumažinti skausmą ir slopina uždegimą. Tiesa ta, kad niekas greičiau ar patikimiau neatkuria proto bei kūno pusiausvyros kaip geras juokas. Jis palengvina naštą, įkvepia viltį, mezga stipresnius ryšius su aplinkiniais. Nustatyta, kad humoras padeda išlaikyti teigiamą, optimistišką požiūrį sunkiomis akimirkomis, suteikia daugiau drąsos, jėgų ieškoti prasmės ir vilties. Galiausiai, juokas yra užkrečiamas – išgirdus ką nors krizenant savaime imama šypsotis. O visų geriausia tai, kad šis neįkainojamas vaistas yra nemokamas ir jį paprasta naudoti.

Nauda ir kūnui, ir protui

• Juokas atpalaiduoja. Jis sumažina įtampą ir stresą. Tai tarsi vidinis bėgimas, masažuojantis visus vidaus organus. Viena mokslo studija atskleidė, kad labiau atsipalaiduoja žmonės, žiūrintys smagų animacinį filmą nei besigrožintys nuostabiais peizažais.
• Stiprina imunitetą. Vieno tyrimo, atlikto Indianos (JAV) slaugytojų mokykloje, duomenimis, juokas gali padidinti baltųjų kraujo kūnelių, puolančių vėžines ląsteles, kiekį.
• Slopina skausmą. Pasak Merilando (JAV) universiteto neurologo Roberto Provine‘o, skausmo mažinimas yra vienas didžiausių juoko privalumų. Įvairūs tyrimai parodė, kad žmonės, mėgstantys žiūrėti smagias komedijas, pakelia didesnį skausmą. Manoma, kad tai susiję su vadinamaisiais džiaugsmo hormonais endorfinais.
• Gerina kraujotaką. Pasak tyrimo, atlikto Merilando universiteto Baltimorės medicinos centre, juokas taip pat gali užkirsti kelią širdies smūgiui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad asmenys su širdies ligomis paprastai 40 proc. mažiau juokiasi, palyginti su sveikais žmonėmis.
• Degina kalorijas. Tyrimais įrodyta, kad 10–15 min. juoko per dieną gali padėti sudeginti apie 40 kalorijų.
• Ilgina gyvenimą. Norvegijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės, turintys gerą humoro jausmą, pergyveno tuos, kurie juokėsi retai. Skirtumas buvo ypač akivaizdus tarp asmenų, kovojančių su vėžiu.

• Padeda atsitraukti. Juokas leidžia pamatyti situaciją iš šono. Gebėjimas pripažinti klaidas be pykčio ar nusivylimo reikšmingas plėtojant atsparumą.

Kaip išmokti juoktis

Juokas yra natūralus. Kūdikiai pradeda šypsotis pirmomis gyvenimo savaitėmis, garsiai juoktis – sulaukę vos kelių mėnesių. Net jei žmogus nuo mažens buvo mokomas tramdyti emocijas ir garsus juokas jam svetimas, to išmokti galima bet kuriuo gyvenimo etapu.

Šypsena yra juoko pradžia. Pamatę ką nors malonaus, pasistenkite nusišypsoti. Užuot įsistebeiliję į savo telefoną, šypsokitės sutiktiems žmonėms, padavėjui, kolegoms. Sudarykite jums nutikusių gerų dalykų sąrašą. Skaitydami jį nutolsite nuo neigiamų minčių, trukdančių būti pozityviems. Išgirdę juoką, pasižiūrėkite, iš kur jis sklinda. Kartais krizenimas yra privatus, bet dažniausiai yra priešingai – paprastai žmonės džiaugsmu mielai dalijasi. Kuo daugiau laiko praleiskite su linksmais, žaismingais asmenimis. Jų elgesys ir požiūris yra užkrečiami. Nepamirškite į pokalbius įlieti šiek tiek humoro. Pavyzdžiui, paklauskite kolegos: „Kas juokingo tau šiandien įvyko?“