Skaudi broliuko istorija Viktoriją Strelčiūnaitę įkvėpė kūrybai: „Dabar noriu kitiems suteikti vilties“
„Broliukas yra mano didysis mokytojas. Jis moko beprotiškai mylėti“, – sako tinklaraštininkė Viktorija Strelčiūnaitė, kurios septynmečiui broliui Tomui prieš ketverius metus buvo diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Išbandymų kupina šeimos istorija Viktoriją įkvėpė kūrybai – norėdama suteikti vilties autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų tėvams, mergina sukūrė neeilinę marškinėlių kolekciją „Spektrum“. Viktorija šypsosi – prie jos, nors ir netiesiogiai, prisidėjo ir jos broliukas.
„Man ši kolekcija yra kur kas daugiau, nei tik drabužiai. Ja norisi atkreipti dėmesį į autizmo spektro ir kitus raidos sutrikimus turinčius vaikus, suaugusiuosius bei jų artimuosius, kuriuos vis dar lydi be galo daug stereotipų. Norisi daugiau tolerancijos ir atjautos“, – portalui Žmonės.lt sako V.Strelčiūnaitė, sutikusi pasidalinti savo šeimos istorija.
Šeimos gyvenime – įvairiausių spalvų spektras
V.Strelčiūnaitės noras visuomenėje skatinti toleranciją negimė iš niekur – mergina savo akimis galėjo matyti autizmo spektro sutrikimus turinčio broliuko iššūkius, prisitaikant prie bendraamžių gyvenimo.
Šiandien gražios misijos lydimą marškinėlių kolekciją kartu su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pristatanti V.Strelčiūnaitė portalui Žmonės.lt pasakoja, kad jos septynmečiui broliukui Tomui autizmo spektro sutrikimas buvo diagnozuotas, kai jam buvo treji. Visgi, pasak Viktorijos, Tomuko gyvenimo kelyje dar iki tol pasitaikė ne vienas išbandymas.
„Išbandymų tikrai buvo daug. Nors mamos nėštumo metu gydytojai sakė, kad vaisius auga sveikas, tačiau placentoje atsirado infekcija, tad Tomukas gimė anksti – būdamas vos 6 mėnesių. Vos gimęs, jis penkis mėnesius praleido ligoninėje, o ten būdamas užsikrėtė keliomis ligomis, tad jam teko atlikti galvos operaciją, iškęsti keletą narkozių“, – apie Tomo kūdikystę dar prieš autizmo spektro sutrikimo diagnozę pasakoja V.Strelčiūnaitė.
Pasak Viktorijos, keturių mėnesių berniukui sugrįžus iš ligoninės atrodė, kad visos negandos liko praeityje – Tomas aktyviai žaidė, mokėsi, pažino pasaulį. Visgi kai berniukui sukako treji, jo elgesys pradėjo kelti nerimą.
„Tomui tapo sunku komunikuoti su aplinkiniais, pradėjo mažėti jo ištariamų žodžių skaičius. Atrodė, kad viskas, ką buvo išmokęs, taip ir nyko… Pamažu mažėjo ir jo maisto racionas… Laikui bėgant, Tomukas nevalgė nieko, ką turėtų valgyti tokio amžiaus vaikas. Kreipėmės į specialistus, kurie jam ir nustatė autizmo spektro sutrikimą“, – pasakoja Viktorija.
V.Strelčiūnaitė neslepia – akimirką, kai susitaikė su padėtimi ir pradėjo galvoti, jog išbandymų metas baigėsi, Tomui prasidėjo epilepsijos priepoliai. „Mano broliui buvo šešeri. Tuomet ir vėl prasidėjo nesibaigiantys ligoninių maratonai. Gydytojai teigė, kad epilepsijos priepuoliai galėjo prasidėti dėl patirtos galvos operacijos“, – pasakoja V.Strelčiūnaitė.
Viktorija atvirauja besididžiuojanti savo mamos stiprybe, kuri kasdien kovojo už geresnį rytojų. Viktorija šypsosi – šiandien Tomuko sveikata yra stabili.
„Tomukas kartu su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais pradėjo lankyti pirmą klasę. Nors pamokos turėtų vykti ir su vaikais, neturinčiais specialiųjų poreikių, bet kol kas jos nevyksta. Labai gaila, nes kol kas trūksta tik socializacijos“, – įsitikinusi V.Strelčiūnaitė.
Patirtys įkvėpė gražiam tikslui
Kolekciją, raginančią atkreipti dėmesį į autizmo spektro sutrikimus turinčius asmenis, pristatanti V.Strelčiūnaitė pasakoja, kad nors pati niekuomet nematė savo broliuko išskirtinimų, visuomenėje vis dar pastebi įsišaknijusius stereotipus – esą autizmą turintys žmonės nejaučia emocijų, negeba bendrauti. Pasak Viktorijos, idėja sukurti marškinėlių kolekciją kilo būtent iš noro palaikyti šeimas, auginančias specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Kaip teigia V.Strelčiūnaitė, 12 procentų šios kolekcijos pelno skiriama Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“, padedančiai tėvams, auginantiems vaikus su autizmo spektro ir kitais raidos sutrikimais.
„Matau, kaip sunku šeimoms stebėti visuomenę, kai aplinkiniai galbūt nesupranta, kaip elgtis su tokiais vaikučiais, nežino, kad jiems reikia truputėlį daugiau dėmesio, supratimo, – sako Viktorija. – Prireikė laiko, kad užaugčiau ir ne tik galėčiau apie tai kalbėti, bet ir galėčiau padėti asociacijoms, besirūpinančioms autizmo spektą turinčiais vaikučiais. Taip ir kilo idėja, iš patirties, pačios susidūrimo.“
Graži idėja kūnu tapo vos per keturis mėnesius. „Viską gana greitai sukūrėme. Kai turi mintį, kuri inspiruoja, norisi kuo greičiau ją realizuoti“, – šypsosi V.Strelčiūnaitė.
O ir tinkamo dizaino, pasak Viktorijos, ilgai ieškoti nereikėjo. „Marškinėlius papuošė iš linijų nupiešta mano broliuko rankytė, o užrašai reprezentuoja raidos sutrikimus turinčius vaikus“, – apie savo mintį pasakoja drabužių kūrėja.
Kartu su asociacija „Lietaus vaikai“ marškinėlius pristatanti Viktorija šypsosi, jog ateityje planuoja dar ne vieną kolekciją.
„Stengiuosi, kad apie autizmo spektrą būtų kalbama kuo daugiau. Noriu suteikti vilties tiems, kurie šiuo metu yra tokioje pačioje arba panašioje situacijoje. Leidžiu sau dalintis patirtimi, drąsinti ir sakyti – viskas įmanoma. Taip, tai – be galo sunkus kelias, bet jame yra daug nuotabių akimirkų. Juk sunkumų sulaukia tik tie, kurie gali juos pakelti ir tvirtai laikyti“, – nusišypso drabužių kolekciją pristatanti V.Strelčiūnaitė.
+3