Skaudžiai augintinio netektį išgyvenęs režisierius M.Sėjūnas atvirai – kaip tapo šunų užkalbėtoju

Gyvūnai Mindaugo Sėjūno gyvenime užima labai svarbią vietą. Tikrasis jo gyvenimo pašaukimas buvo aiškus jau keturiolikos, kai gimimo dieną jis sutiko... su arkliu prie stalo ir svajojo auginti rupūžes, krokodilus ir pitonus.

Aistra gyvūnams

Šiandien Mindaugas dosniai dalija savo meilę ir dėmesį kiekvienai gyvai būtybei – gelbsti sužeistus, beglobius gyvūnus, padeda jiems kuo gali, nes tiesiog negali praeiti pro kenčiantį. Jam skaudu, kad Lietuvoje vis dar yra šunų, auginamų būdose, pririštų prie trumpos grandinės, tai, anot Mindaugo, yra atsilikusios valstybės požymis.

Šeima palaiko jo aistrą, bet, kaip sako Mindaugas, yra ir ribos: „Jei pitonas į namus, tai visi kiti iš jų pabėgs, liksiu vienas su rupūžėm“. Kompromisą šeima rado – augina šunį ir planuoja jų turėti dar daugiau. 

Depresija po atkaklios kovos už draugo gyvybę ir jo netekties

Mindaugas neslepia, kad viena didžiausių jo gyvenimo netekčių buvo šuniuko Ralfo mirtis. Netektis taip pribloškė vyrą, kad jis net susirgo depresija.

„Nieko nesinorėjo, nei dirbti, nei eiti, gulėdavai, organizmas buvo išsekęs, psichika – irgi ant ribos“, – pasakoja Mindaugas, visas jėgas atidavęs augintinio gelbėjimui nuo mirties. „Valgiau bet ką, naktimis nemiegojau, keldavausi kas kelias valandas leisti diuretikus, turėjau labai daug vargo ir, matyt, visas organizmas išsiderino ir buvo žiauriai sunkus laikas“.

Ši netektis kainavo labai daug – tiek finansiškai, tiek psichologiškai, pakenkta ir sveikatai. Tačiau Mindaugas darė viską, kad išgelbėtų savo šeimos narį. Mėnesį praleido su šunimi kambarėlyje, keisdamas lašelines, leisdamas vaistus, konsultuodamasis net su užsienio specialistais, į pagalbą atskubėdavo ir žmonių kardiologai, buvo padaryta viskas, kas įmanoma ir net daugiau, tačiau šuo neišgyveno.

„Jis mirė man ant peties. Jam prasidėjo priepuolis, vaistai, matyt, jau nebepadėjo, vežiau jį į klinikas, jis padėjo galvą man ant peties, atsiduso, apžiūrėjo pievas aplinkui“, – iki šiol apie tai kalbėdamas graudinasi Mindaugas.

Neplanuotai į gyvenimą atėjęs naujas džiaugsmas

Sunkiai gyvenimo draugo netektį išgyvenančiam laidos svečiui padėjo draugai iš Austrijos – dresuotojai ir veisėjai, gyvenantys kalnuose, kur kadaise Mindaugas su Ralfu važinėdavo atostogauti. Šiandien šių  draugų dėka jis turi naują augintinį, tai jie išrinko jam šunį ir šis poelgis sujaudino vyrą iki ašarų.

Naujasis šuo į aktoriaus ir režisieriaus gyvenimą įnešė ne tik džiaugsmo, bet ir paskatino pradėti studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Šiandien jis padeda žmonėms suprasti šunis ir nevadina to dresūra.

Paklaustas, ar neketina kardinaliai keisti profesijos, Mindaugas atsako, jog viskas puikiai dera. Grįžęs po darbų jis dviem valandoms tampa... šunimi – kartu su ištikimu keturkoju vaikšto gamtoje, nekalba telefonu, visą dėmesį skiria tik šuniui. „Tai – labai gera terapija, visiems siūlau tą išnaudoti“.

„Šuo niekada nėra kaltas, visada kaltas tik žmogus, neišaiškinantis, kai reikia daryti. Jeigu šuo kelia problemų kažkam – tai yra mano problema, ne jo. Ne jis neklauso, čia aš jo neišmokiau“, – teigia laidos svečias, manantis, kad dresūra – namų, gatvės, miesto taisyklės – yra būtinos.

Jis pabrėžia, kad viskam reikia užsispyrimo ir kantrybės, o kas tai yra – jis puikiai žino, juk dar vaikystėje buvo prisijaukinęs laukinę žiurkę, išdresiravęs būrį viščiukų, šią istoriją bei dar kitas, režisierius papasakos ir žiūrovams.

 „Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais 10 val. per TV3!