Skausmo gydytojai iš Žemaitijos: kai medicina prasideda nuo žmogiškumo
Žemaitiškas užsispyrimas, lydimas ramybės kupino balso, kartais tampa galingesniu „vaistu“ nei bet kuris cheminis preparatas. Gydytojai anesteziologai‑reanimatologai, skausmo specialistai Asta Mažeikaitė‑Banevičienė ir med. m. dr. Gediminas Banevičius skausmo temą pasirinko kasdienei praktikai ir pašaukimui. Kaune ir Klaipėdoje veikiančiose jų įkurtose „Clinic Agatas“ klinikose pirmiausia vyksta tylus įsiklausymas – tik po jo prasideda kelionė, grąžinanti pacientą atgal į visavertį, orų gyvenimą. Asta – iš Plungės, Gediminas – iš Mažeikių. Žemaičių vertybės čia atpažįstamos iš pirmojo pokalbio. „Man svarbiausia nuoširdumas ir užsispyrimas“, – sako gyd. Asta. „Kai pacientas pasitiki gydytoju, sprendimai priimami ramiau ir rezultatai dažniausiai būna geresni“ – papildo gyd. Gediminas.
Pokalbis, iš kurio užgimė klinika
Mintis kurti savo skausmo gydymo kliniką kilo natūraliai – iš paprasto, bet esminio troškimo suteikti tokią pagalbą, kokios iš tiesų reikia. Akstiną suteikė trumpas susitikimas su onkologinio paciento dukra: „Sakykite, ko jums reikia, ir mes sukursime jums kliniką“ – šie žodžiai virto užduotimi sau. „Kodėl negalime sukurti patys?“ – tą vakarą Asta paklausė Gedimino. Po metų planavimo 2018 m. birželio 18 d. Kaune atsidarė pirmoji „Clinic Agatas“ privati skausmo klinika.
Galutinį sprendimą šeima priėmė 2017‑ųjų pabaigoje, kai idėją palaikė med. m. dr. gydytojas neurochirurgas Bronius Špakauskas, o netrukus prisijungė ir gydytojas neurochirurgas Deividas Stukas. Komanda augo ne skubėdama, o keldama kokybės kartelę. Operacinėse praleisti Gedimino metai leido pamatyti, kiek žmonių net ir po didelių operacijų ieško atsakymų, kaip suvaldyti likusį skausmą. Gydytoja Asta jau seniai dirbo skausmo srityje todėl žinojo, kad skausmo gydymo sistemoje tarp šeimos gydytojo ir neurochirurgo turi atsirasti lemiama jungtis – skausmo gydytojas.
Vieno langelio principas: sprendimas čia
„Clinic Agatas“ gimė kaip šeimos verslas ir išliko tokia vieta, kur dienos ritmas primena aktyvų šeimos gyvenimą. Čia veikia vieno langelio principas: kai vienam specialistui kyla klausimų, užtenka pasibelsti į kolegos kabinetą. Sprendimas gimsta vietoje – be ilgo vaikščiojimo su siuntimais. Žmogus iš konsultacijos išeina su aiškiu planu: ką darys šiandien, ką – rytoj ir ko tikėtis po mėnesio. Jei invaziniai metodai netiks, jis gali ir tą pačią dieną patekti neurochirurgo konsultacijai.
Arčiau Žemaitijos: plėtra į Klaipėdą
Klinikos žemėlapis natūraliai išsiplėtė į Klaipėdą. Pacientams iš Žemaitijos ilgos kelionės, ypač kai skauda, virsta dar viena našta. Artumas čia – ne geografinė prabanga, o gydymo dalis. Todėl šiandien abi klinikos dirba vienu ritmu: Kaunas ir Klaipėda dalijasi tuo pačiu požiūriu į žmogų ir tuo pačiu atsakomybės jausmu.
Gydymo filosofija ir mitų sklaida
Pirmiausia – nefarmakologinės priemonės. Kai jų nepakanka arba būklė pažengusi, taikomos tikslios injekcijos į skausmo židinį, vaistų terapija, o prireikus – neurochirurgo pagalba. Skausmo paūmėjimo akimirką svarbiausia numalšinti skausmą čia ir dabar, kad kūnas vėl galėtų judėti ir grįžti prie pratimų programos. „Stebuklingos piliulės nėra. Rezultatas atsiranda, kai susitinka gydytojų žinios ir paciento pastangos“, – pabrėžia gyd. Gediminas Banevičius.
Apie injekcijas, liaudyje vadinamas „blokadomis“, vis dar sklando mitai. Dažniausias – „ar po procedūros paeisiu?“. „Paeisite. Dirbame tiksliai ir saugiai, procedūras atliekame naudodami ultragarso arba rentgeno aparatus“, – ramina gyd. Asta Mažeikaitė‑Banevičienė. Kita iliuzija – viena injekcija visam laikui. Taip nutinka ypač retai. Gydymui visada reikalingas planas, jo kontrolė bei plano korekcijos.
„Vizualizuota problema geriau suprantama“, – sako gyd. Gediminas. Stuburo sandara, susiaurėję kanalai ar dirginamas nervas paaiškinami taip, kad sudėtinga tampa paprasta. Kai žmogus žino, kas vyksta jo kūne, jis drąsiau renkasi gydymo planą ir kantriau jo laikosi.
Komanda, iššūkiai ir trys taisyklės
Komanda čia formuojama kaip šeimoje: ieškoma ne tik kvalifikacijos, bet ir gebėjimo klausytis, klausti, dalytis atsakomybe. Jei kas nors sako „viską padarysiu vienas, tai ne, pas mus taip netinka – čia dirbama kartu“ – teigia gyd. Asta Mažeikaitė‑Banevičienė.
Kelias nebuvo lygus: net keli persikraustymai, pandemijos pamokos, nauji higienos normų standartai. Iš pradžių Gediminas daugiau laiko skyrė administravimui – licencijoms, akreditacijoms, procesams, – vėliau sugrįžo ten, kur labiausiai reikalingas: į konsultacijų kabinetą ir procedūrų kambarį. Šiandien jų komandoje – skausmo gydytojai, operuojantys specialistai, neurologai, traumatologai, dietologai, kineziterapeutai, psichologai, akupunktūros ir ozono terapijos specialistai; įrengti procedūriniai kabinetai, dienos stacionaras, neurochirurginė operacinė. Visa tai – ne sąrašui, o tam, kad pacientas gautų viską ko reikia vienoje vietoje.
Kasdienybėje laikomasi trijų taisyklių. Pirma – jokio spaudimo: sprendimas turi būti suprastas ir savas. Antra – skaidrumas: jei mūsų metodai nebus veiksmingi, taip ir pasakoma, ir bei iš karto nukreipiama ten, kur padės greičiau. Trečia – pagarba: žmogus ateina su skausmu, vadinasi, jau žengė drąsų žingsnį, jam reikia ne egzamino, o pagalbos.
Kasdienės pergalės ir lengvas žingsnis
Istorijos, kurios nušviečia dieną, čia nėra retenybė. Vieną jų gydytojai prisimena su šypsena: pacientė, atėjusi su ramentais ir stipriu nugaros skausmu, pasakė, kad po savaitės skrenda į Japoniją ir kelionės atšaukti jau nebegali. Iššūkis buvo priimtas – sudėliojus planą ir pritaikius procedūras, ji iš kelionės grįžo su nuotraukomis ir lengvu žingsniu. Kitos istorijos paprastesnės, bet dažnos: pacientas išeina be lazdelės ar ramentų, o medikai jį vejasi, kad galėtų grąžinti paliktą daiktą. Tai maži ženklai, kada kūnas vėl prisimena judesį.
Pirmoji konsultacija ir aiškus planas
Pirmoji konsultacija dažnai trunka ilgiau, nei pacientas tikisi. Gydytoja Asta visada klausia apie darbą, miegą, judėjimą, vandenį, mitybą – tas, atrodytų, buitiškas detalumas neretai padeda suprasti kas paciento kasdienybėje daro nematomą žalą organizmui ir kur verta keisti įpročius. Vėliau atliekami funkciniai testai, paciento prašoma įvertinti skausmą vadovaujantis skausmo skale, aptariami tyrimai, o pabaigoje žmogus gauna ne tik receptą ar siuntimą, bet ir išsamų paaiškinimą kaip vyks jo gydymas. Jei simptomai atitinka vaizdinius radinius, sprendimas priimamas tą pačią dieną; jei ne – ieškoma tol, kol „mozaika susidėlios“. Svarbiausia čia ne spėti, o suprasti.
Žemaitiškas charakteris ir kelias kartu
Žemaičių charakteris klinikoje jaučiamas ne tik kalbose. Jei susitariama, kad pradedamas A kelias, jis ir būna pradedamas. Jei reikia, planas koreguojamas, bet žmogus niekada nepaliekamas vidury maršruto. Gydytojai prašo tik dviejų dalykų – atvirai papasakoti apie skausmą ir įsitraukti. Likusią atsakomybės dalį prisiima gydymo komanda.
Jei reikėtų vieno sakinio, apibūdinančio šią vietą, jis būtų toks: čia skausmas svarbus, bet žmogus – svarbesnis. „Clinic Agatas“ Kaune ir Klaipėdoje taip dirba kasdien – su kantrybe, aiškumu ir planu, kuris veikia.