Škotija. Mistika apipinta Roslino koplyčia
Pasaulyje yra daug mįslingų vietų, kuriose be pėdsakų dingsta lėktuvai ir laivai, vyksta įvairūs mistiniai reiškiniai ir pan.
Šįkart keliaukime į Škotiją, į netoli jos sostinės Edinburgo esančią Roslino koplyčią. Šio statinio architektūra pasižymi savita reljefine puošyba. Ši vietovė taip pat daug kam atrodo mistinė, paslaptinga. O apie mįslingą koplyčios atsiradimą ir jos paskirtį pasakojamos įvairios legendos.
Šventyklos viduje tvyro paslaptinga prieblanda, o už kiekvieno kampo tyko staigmena. Ankstyvoji krikščionybė, masonai, tamplieriai, skandinavų mitologija, hermetizmas, pagonybė – daugybė senosios istorijos mįslių atsispindi paslaptingąją koplyčią puošiančiuose bareljefuose. Pavyzdžiui, čia pavaizduoti augalai ir žvėrys, aptinkami tik Šiaurės ir Pietų Amerikoje, o juk koplyčia statyta pusę šimtmečio anksčiau, nei Naująjį Pasaulį atrado K. Kolumbas.
Tarp daugybės raižinių yra apie du šimtus reljefų, vaizduojančių Žaliąjį Žmogų. Koplyčia buvo pastatyta 1446 m. Orknėjaus princo Saint Clairo užsakymu. Princas mirė 1484 m. ir buvo palaidotas koplyčioje. Iš pastato pamatų galima spręsti, kad jis buvo sumanytas kaip didžiulė kryžiaus formos bažnyčia. Dabartinis statinys, matyt, buvo numatytas kaip moterų koplyčia šalia pagrindinės šventovės, jo kontūrai turėjo priminti karaliaus Saliamono šventyklą Jeruzalėje. Pagrindinė planuotos statyti bažnyčios salė driekėsi 28 metrus už vakarinių paslaptingosios koplyčios durų. Ir statybinės medžiagos, ir darbininkai buvo atgabenti iš svečių šalių – tad Roslinas iš pradžių buvo atvykėlių kaimas.
Nuo 1592-ųjų iki XVIII a. mistiškoji koplyčia buvo apleista. Anglų revoliucijos metu (1649 m.) parlamento kariuomenės vadas O. Cromwellis ten įrengė arklides, tačiau koplyčiai didelės žalos nepadarė, nors šiaip jis buvo linkęs niokoti šventas katalikų vietas. Nuo katalikybės priešų koplyčia nukentėjo vėliau. S. Clairo palikuonis grafas Jamesas Sinclairas 1736 m. smarkiai nuniokojo koplyčią, bet jo ainis trečiasis Roslino grafas Jamesas Aleksandras 1862 m. koplyčią atstatė ir atšventino.
Roslino koplyčia glaudžiai susijusi su masonų ir Šventyklos riterių (tamplierių) istorija. Saint Clairų, vėliau – Sinclairų šeimos nuo seno sekė mistinėmis tamplierių tradicijomis Škotijoje ir globojo jos pasekėjus masonus. Tamplierių ordino įkūrėjas, Didysis Magistras Hugues de Payns buvo vedęs Cathariną de Saint Clair. Pirmoji Škotijos tamplierių organizacija buvo įkurta netoli Roslino kaimo. Sklido gandai, esą būtent iš Prancūzijos išvarytų tamplierių laivynas ir buvo tas užsieniečių legionas, padėjęs škotų vadui Robertui Bruce'ui įveikti anglus mūšyje prie Banokberno. Magiškųjų tamplierių simbolių galima aptikti daugelyje Škotijos kapinių ir bažnyčių.
Labiausiai mistinėmis legendomis apipinta Roslino koplyčios dalis, vadinamoji „Mokinio kolona“. Šią gausiai išpuoštą koloną, pasak padavimų, pastatė pameistrys meistrui masonui. Meistras pasitarti dėl statinio išvyko į Romą, o kai grįžo, pameistrys jau buvo baigęs šedevrą, kurio detales išvydo sapne. Pameistrys tikėjosi pagyrimo ar net materialinio paskatinimo, tačiau vietoj liaupsių meistras trenkė padėjėjui plaktuku ir pasiuntė jį į kitą pasaulį. Pagal legendą, už šį nusikaltimą meistras buvo nubaustas mirties bausme.
Gali būti, kad ši istorija paremta tikrais faktais, apie juos byloja koplyčios reljefai, vaizduojantys meistrą ir mokinį. Bet galbūt legendos pagrindą sudaro masonų mitai, tarkime, mistinis pasakojimas apie Hiramą Abitą ir karaliaus Saliamono šventyklos statybą Jeruzalėje. Istorijos tikrumą netiesiogiai patvirtina anuometinio Roslino kunigo Tompsono liudijimas, esą Sent Andriuso vyskupas, kuriam priklausė Roslino parapija, koplyčios statybos metu iš tiesų lankėsi Romoje. Jis lyg ir norėjo gauti popiežiaus leidimą dvasiškai apvalyti koplyčią nuo kažkokio ją suteršusio skandalo.
Kolona neva simbolizuoja mistinį Igdrasilio medį, kuris, pasak senovės skandinavų mitologijos, apjungia žemę, dangų ir pragarą. Medžio viršūnę vainikuoja zodiako žvaigždynai, o šakos simbolizuoja planetas. Ant mistinės kolonos pagrindo pavaizduoti drakonai, bandantys išrauti koloną – išvaduoti ją iš žemės traukos.
Populiarus amerikiečių rašytojas Danas Brownas savo garsiajame romane-istorijos klastotėje „Da Vinčio kodas“ Rosline „įkurdino“ šv. Gralio taurę. Tiesa, legendos apie čia paslėptą mistinį lobį sklido nuo senų laikų. Tačiau D. Brownas neva atrado dar vieną legendą pagrindžiantį „argumentą“. Koplyčios ir kaimo pavadinimą jis kildina iš angliškų žodžių „rose“ ir „line“ (rožės linija; rožė – daugelio mistika dvelkiančių organizacijų, kaip antai, rozenkroicerių, Baltosios ir Raudonosios Rožių simbolis).
Deja, istorijos mistifikatorius šovė pro šalį. Roslino pavadinimas kilęs iš senosios škotų (gėlų) kalbos.