Skrudintuvas – nuo išradimo iki dabar
Jau daugybę metų žmonės mėgsta skrudinti duoną...
Senovėje tai buvo puikus būdas duoną išlaikyti ilgiau – juk konservantais tada nebuvo naudotąsi. Žinoma, iš pradžių tai būdavo atliekama virš atviros liepsnos.
Skrudintuvas, kuris „išspjauna“ duoną jai apskrudus, buvo užpatentuotas 1919 m. Jam atsiradus, duonos iš skrudintuvo nebereikėjo imti rankomis. Dabar šia funkcija yra apdovanoti visi skrudintuvai. Galima pasirinkti skirtingus nustatymus, reguliuojančius kepimo laiką ir karštį.
Ant skrebučio galite tepti sviestą, paštetus ar saldžius džemus. Pasirinkimų daugybė, tad nieko keista, kad tai daugelio mėgstamas pusryčių valgis.
Kai 1928 m. prekyboje atsirado supjaustyta duona, skrudintuvų pardavimai dar labiau pakilo. Pjaustant patiems, gabaliukai ne visada gaudavosi vienodo dydžio, tad kartais skrudintuve užstrigdavo ir apdegdavo. Tačiau turbūt didžiausia klaida, kurią gali padaryti skrudintuvo naudotojas – pasinaudoti peiliu bandydamas ištraukti įstrigusią duonos riekelę. Kad ir kokiame atradimų amžiuje gyventume, saugumo reikalavimų pamiršti nederėtų, šiaip ar taip – naudojatės elektriniu prietaisu.
Skrudintuvą nuo tada iki dabar sudaro kaitinimo elementas ir metalinis rėmelis, kuris laiko duonos riekę vietoje. 1920-aisiais gamintojai pritvirtino apsauginį rėmą iš išorės, sukonstravo protingą „mechanizmą“, kuris išjungia prietaisą duonai iškepus ir „išmeta“ ją. Pažiūrėkime, ar labai pasikeitė pusryčių pagalbininkas nuo tada iki dabar?
► Vienas pirmųjų skrudintuvų. „Durelės“ puoštos raižiniais, o jas atidarius duona iškrenta lauk.
► Pirmasis skrudintuvas, kuris skrudino dvi duonos riekeles iš abiejų pusių. Tais laikais tai buvo tikrai brangus prietaisas, tad pardavėjai netgi siūlė specialius „išsimokėjimo“ planus, kad eiliniai vartotojai galėtų turėti šį stebuklą ant savo stalo.
► Vėlyvų 1920-ųjų kūrinys. Mygtuko paspaudimu būdavo atidaromas „krepšelis“ duonai įdėti arba skrebučiui išimti. Atleidus mygtuką krepšelis užsidarydavo. Dar vienu mygtuko paspaudimu duona būdavo apsukama, kad apskrustų abi pusės.
► Tai jau gerokai patobulintas variantas, rinkoje pasirodęs 1926 m.
► Na, o kai funkcine prasme, rodos, nebeliko ką išrasti, kūrėjų fantazija įsibėgėjo dizaino linkme. Dabar jau kuriami ir skrudintuvai, skirti pralinksminti vaikus.
► Arba papuošti modernų minimalistinį interjerą. Šis skrudintuvas, beje, patogus ir tuo, kad labai puikiai matosi, kiek apskrudo jūsų duonos riekelė ir sumažėja grėsmė ją sudeginti.
► Itin modernus ir netgi, sakytume, daugiafunkcinis skrudintuvas, patiks technologijų ir inovacijų mėgėjams. Ant skrudintuvo dėžutės užrašę norimą pranešimą, jį matysite ir ant apskrudintos riekelės.
► Šis skrudintuvas atlieka už jus netgi tą pusryčių dalį, kai jūs imate duonos riekę ir dedate ją į lėkštę. Palenkus prietaisą tinkamu kampu duonos riekelė nuskries tiesiai į jūsų lėkštę. Smagus išradimas tinginiams!
► Šis skrudintuvas ne tik pasitarnaus pusryčiams, bet ir papuoš interjerą. Duona iškeps įsprausta tarp permatomų dekoratyvių lapelių.
► Mėgstantiems daiktus, kuri atlieka ne vieną funkciją, patiks skrudintuvai, ne tik apkepantys duoną, bet dar galintys iškepti kiaušinį ar pašildyti bandelę.
► O keliautojams patiks nešiojamas skrudintuvas, kuris apkepa duoną tiesiog prisilietimu – naudotis reikia panašiai kaip peiliu. Turbūt užtruktų šiek tiek laiko, kol pramoktumėte „skrudinti“ duoną atsargiai, kad nenusidegintumėte pirštų. Tačiau būtų tikrai patogu tokį pagalbininką pasiimti į žygį. Arba darbovietę – gardiems priešpiečiams akimirksniu paruošti.
Tekstas Linos Tuskėnaitės