Bičiuliai, seniai taip nekvatojau žiūrėdama filmą. Ir visai nesvarbu, kad tai – banali prancūzų komedija.
„Skyrybų klubas“, režisierius Michaëlis Younas, 2020 m.
Matyt, pasaulio įtampa taip veikia galvelę, kad nori nenori privalai ją išsivalyti daug negalvodamas. Ir jei jūs tai padarysite su „Skyrybų klubu“, patikėkite, manęs tikrai nekeiksnosite.
Dinamiškas, kupinas atpažįstamų, turbūt todėl tokių juokingų klišių, spalvingas, žaižaruojantis emocijomis. Toks šis filmas, pasakojantis apie keturiasdešimtmetį Beną, kurį žmona palieka dėl savo vadovo, tad paliktajam telieka prisidėti prie vienišaujančių bičiulių ir įkurti klubą. Tik gaila, o gal ir ne, kad skyrybų klubui ilgai gyvuoti nelemta – Benas sutinka gyvenimo meilę.
Tai vienas tų filmų, kurį žiūrėti reikia įsikuitus į patalus ir mėgaujantis skaniais užkandžiais. Vienas iš tų, kurių rimtai priimti šiukštu negalima. Vienas iš tų, kuriuos norėsite rekomenduoti draugams, kai karantinas užknis neįmanomai. Ir ar pastebėjote, kad pradžioje parašiau, jog tai tik banali prancūziška komedija. Bet užsivedžiau taip, kad negaliu sustoti. Džiaugsmingo kino jums namuose!