Slaptos kameros demaskavo Ingos Ruginienės patarėjo verslą: mokymai – be mokinių

Nedidelė Kalvarijos krašto muziejaus salė lapkričio 6-osios rytą turėjo šurmuliuoti nuo žmonių. Prie įėjimo pasitinka privalomas informacinis pranešimas apie čia vykstančius Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus mokymus ūkininkams. Visą dieną iki 17 val. iš anksto registravęsi klausytojai turėtų klausytis lektorės paskaitos apie galvijų ir avių kergimą.

Salė paruošta, lentoje šviečia paskaitos tema, lektorė atvykusi, bet klausytojų kėdės – tuščios. Jokių ūkininkų, jokių diskusijų.

Pagal projektų taisykles, nesusirinkus bent 12-kai dalyvių, mokymai turėtų būti atšaukiami. Tačiau jokios viešos informacijos apie mokymų Kalvarijoje atšaukimą žurnalistams nepavyko rasti.

Tą patį mokymų tuščioje salėje vaizdą 15min žurnalistai slaptomis kameromis fiksavo ir spalio pabaigoje Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre. Čia surengti mokymai apie ekologinį ūkininkavimą. Salė išnuomota, lektorė atvykusi, visi atributai apie ES finansuojamus mokymus iškabinti, tačiau ūkininko – vėl nė vieno.

Tokie mokymai kaip Kalvarijoje ar Šalčininkuose gali būti fiksuojami kaip įvykęs „kompetencijų tobulinimas“, pateikus dokumentus apie tariamai susirinkusius dalyvius priežiūros institucijoms.

15min Tyrimų žurnalistai atsitiktinės atrankos būdu beveik pusmetį rinko duomenis apie trylika tokių mokymų – vyko į juos gyvai, filmavo slaptomis kameromis, klausėsi liudijimų, analizavo dokumentus.

Atsivėrė pribloškiantis vaizdas – žurnalistams nepavyko užfiksuoti nė vieno realaus mokymų dalyvio. Tuščių auditorijų ir vienišų lektorių vaizdas visur kartojosi. Tačiau įstaiga įsipareigojusi suteikti per tris tūkstančius pažymėjimų ūkininkams per dvejus metus ir ataskaitose mokymų rengėjai deklaruoja jau suteikę jų per du tūkstančius.

Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) šias ataskaitas laimino ir jau išmokėjo už šiuos mokymus daugiau nei 200 tūkst. eurų iš 300 tūkst. suplanuotos ES paramos. NMA iki šiol tenkinosi nuotolinėmis mokymų patikromis, t.y. nė karto nebuvo nuvykę į mokymus įsitikinti, ar tai, kas rodoma ataskaitose, yra tiesa.

Šiuos ūkininkų mokymų projektus vykdo premjerės Ingos Ruginienės visuomeninio konsultanto, buvusio „darbiečio“, dabar – socialdemokrato Vigilijaus Juknos viešoji įstaiga „Mokslinės paslaugos“.

O dalį pagrindinės mokymų organizatorių komandos sudaro ilgamečiai V.Juknos bendražygiai iš Darbo partijos ir jo vadovavimo Žemės ūkio ministerijai laikų. Dalis jų darbiniais ryšiais susiję su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Jai nuo praėjusių metų rudens vadovauja tas pats V.Jukna.

„Turi aiškintis teisėsaugos institucijos, tai tikrai ne mano turėtų būti vertinimas“, – 15min sakė premjerė I.Ruginienė, paklausta apie savo visuomeninio konsultanto verslą organizuojant mokymus tuščiose salėse.

VDU Žemės ūkio akademija, kurioje V. Jukna anksčiau ne vienerius metus ėjo aukštas pareigas, o dabar jai vadovauja, taip pat organizuoja panašius ūkininkų mokymus ir atsiriekia dar 285 tūkstančius eurų ES paramos pyrago.

„Papildomam uždarbiui“

V.Jukna daugelį metų buvo skandalingai pagarsėjusios Darbo partijos vienas lyderių, anksčiau yra buvęs ir šios partijos deleguotu žemės ūkio ministru, kandidatų į Seimą sąrašo lyderiu, Seimo nariu.

Prieš kelerius metus jis perėjo į socialdemokratų gretas, su šia partija kandidatavo į dabartinės kadencijos Seimą, bet šįkart nebuvo išrinktas. Tuomet V.Jukna įsidarbino buvusio premjero Gintauto Palucko patarėju žemės ūkio klausimais, o vėliau tapo ir dabartinės ministrės pirmininkės I.Ruginienės patarėjų komandos nariu.

Pernai rudenį profesorius V.Jukna buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleriu. Tačiau nuo premjerės komandos pernelyg nenutolo, tapo neatlygintinu visuomeniniu konsultantu.

Daugiau nei dešimtmetį šalia kitų politinių ir akademinių veiklų V.Jukna turėjo, kaip pats sako, papildomų pajamų šaltinį – viešąją įstaigą „Mokslinės paslaugos“.

„Tai niekada nebuvo pagrindinė mano veikla. Ir toje įmonėje žmonės visi dirba, kurių tai nėra pagrindinė veikla. Tiesiog tai yra įmonė papildomam uždarbiui“, – viename interviu prieš Seimo rinkimus 2020-aisiais apie šią įstaigą yra pasakojęs V.Jukna.

Politiko šeimos name Kaune registruota pelno nesiekianti viešoji įstaiga daugiausia rengia mokymus ūkininkams – ir jau esamiems, ir norintiems jais tapti. Išduoda ūkininkų ir kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus.

Pernai įstaigos pajamos siekė daugiau nei pusę milijono eurų. Reikšmingą jų dalį sudaro Europos Sąjungos ūkininkų mokymų projektų lėšos. Įstaiga taip pat užsiima konsultacijomis, jaunųjų ūkininkų mokymais bei kitomis veiklomis.

Šiuo metu V.Juknos įstaiga „Mokslinės paslaugos“ įgyvendina du stambius ES lėšomis remiamus projektus. Jų geografija apima net 51 šalies savivaldybę.

Viename projekte, skirtame tvarios gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės kompetencijoms lavinti, numatyta suteikti 1155 pažymėjimus ūkininkams ir surengti 77 mokymus. Kitame, apimančiame tvarią gyvulininkystę ir augalų apsaugą, įsipareigota surengti net 130 mokymų ir suteikti 1980 pažymėjimų.

„Vyko ir nevyko“

Apie ES lėšomis finansuojamus ūkininkų mokymus „Mokslinės paslaugos“ skelbiasi savo „Facebook“ puslapyje. Čia į akis krenta mokymų intensyvumas – darbo dienomis nuo ryto iki dienos pabaigos skirtingose ir gerokai nutolusiose viena nuo kitos Lietuvos vietose kartais rengiami dveji, treji vienos ar kelių dienų mokymai per savaitę. Kartais – tą pačią dieną skirtingomis temomis skirtingose vietose rengiami iškart keli tos pačios įstaigos mokymai.

Nors skelbimų apie nemokamus mokymus puslapyje daug, bet atsiliepimų ir klausimų apie juos socialiniame tinkle beveik nėra.

O susisiekus su įstaigomis, kurios praėjusį rudenį nuomojo patalpas šiems nemokamiems „Mokslinių paslaugų“ mokymams, ėmė ryškėti įdomus vaizdas.

„Buvo viena lektorė, daugiau nieko nebuvo“, – pasakojo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotoja.

„Vyko ir nevyko. Turėjo vykti, bet nebuvo ten žmonių“, – sakė Telšių švietimo centro atstovė.

„Tiktai lektorė buvo... ilgai laukė. Kiek ji ten dėstė, sunku pasakyti“, – teigė Zarasų krašto muziejaus darbuotoja.

Paskambinus į devynias įstaigas, kurių patalpos buvo nuomojamos šiems mokymams praeitą rudenį, daugelio jų darbuotojų atsakymai buvo labai panašūs – į mokymus, į kuriuos registruojamasi iš anksto, niekas nesusirenka.

Pagal ES finansuojamų projektų sąlygas, mokymuose turi dalyvauti ne mažiau nei 12 dalyvių, kitu atveju – jie turi būti atšaukti.

Tačiau jokių pranešimų apie tai, kad šie rudens mokymai būtų buvę atšaukti – taip pat nėra.

Patiko šis tyrimas ir norite, kad tokių būtų daugiau? Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“ paspaudę šią nuorodą

Daug mokymų – daug tuščių kėdžių

Dar įdomesnis vaizdas atsivėrė 15min žurnalistams gyvai nuvykus į kelis VšĮ „Mokslinės paslaugos“ organizuojamus ES lėšomis finansuojamus mokymus.

Širvintų kultūros centro vienoje iš salių lapkričio 3-iosios ryte aptikta vieniša lektorė akivaizdžiai nuobodžiavo pusiau gulomis įsitaisiusi prie stalo tarp tuščių kėdžių. Užsukus patikrinti vaizdo po šešių valandų – patalpa jau buvo užrakinta, dėstytoja išvykusi, o centro darbuotojos patvirtino – dalyviai nesusirinko. Nepaisant to, lektorė uoliai sėdėjo tuščioje patalpoje gerą pusdienį.

Tą pačią lapkričio 3-osios dieną Alytaus kraštotyros muziejuje turėjo vykti dar vieni „Mokslinių paslaugų“ nemokami septynių valandų trukmės mokymai apie kergimų organizavimą bei galvijų, avių ir ožkų bandų apskaitą. Ryte salėje buvo dėstytoja ir dar viena moteris. Tačiau žurnalistams po kelių valandų sugrįžus, durys jau buvo užrakintos, nors pagal programą mokymai dar turėjo tęstis.

Šie slaptomis kameromis fiksuoti vaizdai kartojosi visur, kur žurnalistai buvo nuvykę – Alytuje, Kalvarijoje, Šalčininkuose.

Mokymų salės tuščios, bet mokymai kažkaip „įvyksta“. VšĮ „Mokslinės paslaugos“ projektų ataskaitose vaizdas visai kitas – išduoti pažymėjimai mokymų dalyviams skaičiuojami šimtais, o projektų pabaigoje turėtų siekti ir kelis tūkstančius.

Antai vienas iš „Mokslinių paslaugų“ projektų baigėsi šį vasarį, tačiau įstaiga jau anksčiau gavo beveik visą paramos sumą – apie 150 tūkst. eurų.

Ataskaitose likus daugiau nei pusmečiui iki projekto pabaigos buvo deklaruojama sėkmė – esą apmokyti net 772 iš 1150 ūkininkų, o galutinis skaičius, pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros, vis dar vertinamas.

Beje, V.Juknos mokymų verslas glaudžiai bendradarbiauja su jo sūnaus Augustino versliukais – šie teikė labai skirtingas paslaugas tėvo „Mokslinėms paslaugoms“.

2023–2024 m. su A.Juknos mažąja bendrija „Sprendimų erdvės“ buvo sudaryta 15,4 tūkst. eurų vertės sutarčių – mokymams organizuoti, patalpų nuomai ar dalomajai medžiagai parengti.

Su kita Augustino Juknos įmone MB „Agrokonsultus“ 2023 m. VšĮ „Mokslinės paslaugos“ sudarė beveik 21 tūkst. eurų vertės sutarčių: sūnaus įmonė teikė ir maitinimo, ir interneto tinklapių palaikymo paslaugas.

Žurnalistinėmis priemonėmis patikrinti, ar V.Juknos sūnaus įmonėms galėjo nubyrėti ir dalis ES projektų finansavimo lėšų – neįmanoma.

Bet iš viešųjų pirkimų duomenų matyti, kad patį V.Jukną vyresnįjį jo įmonė „Mokslinės paslaugos“ už dešimtis tūkstančių eurų yra samdžiusi vadovauti projektams.

Gijos veda į VDU Žemės ūkio akademiją

V.Jukna yra vienintelis VšĮ „Mokslinės paslaugos“ dalininkas, anksčiau kurį laiką jis buvo ir įstaigos vadovas. Šią įmonę jis įsteigė dar 2009 metais. Pastaraisiais metais įstaigos vairą buvo patikėjęs partietei – Darbo partijos prezidiumo narei Rasai Špokienei.

Iš pradžių R.Špokienė žurnalistams teigė esanti pasiruošusi atsakyti į klausimus apie mokymus ir net paskyrė susitikimo vietą – VDU Žemės ūkio akademiją, kur, pasak jos, dažnai būna. Tačiau vėliau ji staiga persigalvojo ir su žurnalistais bendravo tik raštu.

Paklausta apie ES finansuojamus ūkininkų mokymus, R.Špokienė 15min nurodė, kad už juos įstaigoje atsakinga kita darbuotoja – Edita Meškinytė.

Tai – dar viena ilgametė V.Juknos bendražygė: buvusi „darbietė“ ir V.Juknos patarėja, jam būnant žemės ūkio ministru.

Mokslininkė E.Meškinytė kartu užima ir aukštas pareigas universitete. Šiuo metu vadovauja Žemės ūkio akademijos Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centrui, kuriam anksčiau vadovavo V.Jukna.

Taigi ponia Edita vienu metu derina pareigas ir V.Juknos privačioje įstaigoje „Mokslinės paslaugos“, ir VDU Žemės ūkio akademijoje.

O V.Jukna pernai rudenį buvo išrinktas Žemės ūkio akademijos kancleriu. Iki tol jis ėjo akademijos vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas ir vadovavo jau minėtam Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centrui.

Tapęs kancleriu V.Jukna pasitraukė iš premjerės I.Ruginienės patarėjų, tačiau pernelyg nenutolo – tapo visuomeniniu Vyriausybės vadovės konsultantu ir gana dažnai viešumoje šmėžuoja jos pašonėje.

Pradėjus domėtis „Mokslinių paslaugų“ mokymų projektus organizuojančios E.Meškinytės veikla, paaiškėjo, kad VDU Žemės ūkio akademija rengia labai panašius ūkininkų mokymus kaip ir V.Juknos privati įmonė.

Akademija įgyvendina taip pat du ES lėšomis remiamus projektus, kurių bendra vertė siekia 285 tūkst. eurų.

„Įprastai projekto metu mokymai vykdomi grupėms, kur mažiausias mokymo kursų dalyvių skaičius grupėje yra 12, o didžiausias – 25, tačiau atskirais atvejais mokymus vykdome ir su mažesniu dalyvių skaičiumi“, – raštu 15min žurnalistams teigė E.Meškinytė apie universiteto rengiamus mokymus. Tačiau kaip ir „Mokslinėse paslaugose“, taip ir Akademijoje – žurnalistai mokymuose nesutiko nei vieno dalyvio.

Patiko šis tyrimas ir norite, kad tokių būtų daugiau? Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“ paspaudę šią nuorodą

Projektai skirtingi, kontaktai – tie patys

Universiteto įsipareigojimai projektuose taip pat labai panašūs – surengti daugiau nei 200 mokymų visoje Lietuvoje ir išduoti kvalifikacijos pažymėjimus virš 3 tūkst. pažymėjimų per dvejus metus.

Tačiau kai kurie panašumai stebina – „Mokslinių paslaugų“ ir VDU Žemės ūkio akademijos mokymų skelbimai internete – identiško dizaino ir šablono, juose dažnai nurodomas tas pats kontaktinis telefono numeris.

„Universitetui nėra žinoma, kad būtų naudojami identiški skelbimų šablonai", – atsakė VDU žemės ūkio akademija.

15min surinktais duomenimis, dar kelios darbuotojos ir didžioji dalis lektorių vienu metu dirba abiejose įstaigose.

Nors formaliai įstaigos vykdo keturis atskirus ES projektus – kiekviena po du, kartais sutampa net jų organizuojamų mokymų temos.

Be to, 15min išsiaiškino, kad V. Juknos privati įstaiga „Mokslinės paslaugos" ir VDU Žemės ūkio akademija buvo pasirašiusios dvi jungtinės veiklos sutartis.

Jas Vytauto Didžiojo universitetas įvilko į asmens duomenų apsaugos ir konfidencialios informacijos šydą – žurnalistams atsisakė atskleisti net sutarties objektą. Universitetas nepaisė ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijos pateikti duomenis, nes jie atitinka viešąjį interesą.

„Neturime teisinio pagrindo", – atsakyme 15min nurodo Vytauto Didžiojo universitetas.

Lektorius: „Jie ir taip viską moka“

Dvi su V.Jukna susijusias įstaigas sieja ir dar vienas ryškus panašumas – VDU Žemės ūkio akademijos mokymų, kuriuose lankėsi 15min žurnalistai, salės taip pat buvo tuščios.

Čia aptikome ir galimą paaiškinimą, kaip organizatoriams pavyksta išspręsti tuščių auditorijų problemą, kuomet reikia pildyti projektų ataskaitas.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Biržuose, muziejuje „Sėla“ VDU organizuotų mokymų metu 15min slapta kamera užfiksavo ne tik tuščią salę ir vienišą dėstytoją, bet ir mokymų dalyvių žurnalą.

Jis nebuvo tuščias – buvo įrašytos trijų dalyvių pavardės. Nors pagal programą mokymai apie kooperatinių bendrovių steigimą turėjo trukti dvi dienas, paaiškėjo, kad registre įrašyti žmonės juose faktiškai nedalyvavo.

„Būna, ateina kokiam pusvalandžiui. Kaip man juos sulaikyt? (...) Jie ir taip viską moka“, – aiškino tuščioje Biržų muziejaus salėje užkluptas VDU Žemės ūkio akademijos lektorius Mindaugas Kuklierius.

Vėliau jis pripažino, kad gauna 200 eurų už vienus mokymus. Nors sėdi visiškai vienas tuščioje salėje, lektorius sako turįs kantriai atsėdėti savo „darbo“ valandas nuo ryto iki pat 16-tos valandos.

M.Kuklierius – taip pat artimas V.Juknos bendražygis, buvęs „darbietis“, dirbęs žemės ūkio viceministru V.Juknai einant ministro pareigas.

„Dėstytojas nepamato, kad mokinio nėra“

M.Kuklierius neslėpė, kad visus tris Biržų mokymų dalyvių sąraše įrašytus žmones pažįsta asmeniškai.

„Aš, pavyzdžiui, ateinu į Biržus, tai aš žinau tuos žmones, pažįstu, jie mane žino, man yra paprasčiau (...). Jie man paskambina, tai aš jiems išsiunčiu ir elektroniniu paštu medžiagą“, – Biržuose žurnalistams sakė M.Kuklierius.

Nė vienas iš trijų mokymų Biržuose menamų „dalyvių“ negalėjo atsakyti, ką mokėsi ir ko išmoko M.Kuklieriaus paskaitose. Vienas jų kūrė legendą, kad mokymuose kartu su juo neva dalyvavo dar 15 žmonių. Nors žurnalistai savomis akimis matė ir slaptomis kameromis jau buvo fiksavę tuščią salę.

Dar viena „dalyvė“ – verslininkė iš Biržų Giedrė Kubiliūtė – tikino tikrai dalyvavusi mokymuose. Bet vos išgirdusi konkretesnius klausimus apie juos, ėmė mėtyt pėdas – apsimetė negirdinti žurnalistės klausimų. Paskambinus vėliau ta pati verslininkė tikino, kad ragelį pakėlė ne ji, o neva visai kitas asmuo.

Trečiasis 15min kalbintas „dalyvis“ buvo gana atviras ir pripažino, kad mokymai buvo tik „popieriniai“: „Nu, kaip ir visada: būna, eini į mokyklą, bet dėstytojas nepamato, kad mokinio nėra“.

„Jeigu taip yra – auditorija tuščia, lektorius sėdi ir tokiu būdu vėliau būtų bandoma parodyti kažkokius duomenis, kad neva tai [mokymai] vyko, akivaizdu, kad tai jau yra apgaulė ir nusikalstamas elgesys“, – ne konkretų atvejį, o bendrą panašių situacijų vertinimą pateikė MRU profesorius, advokatas Raimundas Jurka.

Klausimų daugiau nei atsakymų

15min žurnalistai apie galimą dokumentų klastojimo atvejį pranešė VDU Žemės ūkio akademijai ir aprašė slaptomis kameromis užfiksuotą situaciją.

„Mokymuose dalyvavo trys dalyviai. Šie dalyviai nebus įtraukti į galutinių naudos gavėjų sąrašą, jų mokymo išlaidos nebus kompensuojamos iš ES paramos lėšų", – rašė universitetas.

Tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl po žurnalistų klausimų minėti trys dalyviai nebus įtraukiami į ataskaitą projekto tikrintojams.

Universitetas taip pat atsisakė pateikti mokymų darbotvarkę. Neatsakė ir į tai, kada paskutinį kartą mokymuose buvo susirinkęs taisyklėse numatytas mažiausias galimas dalyvių skaičius – bent 12-ka žmonių.

„Pateiktas klausimas yra vertinamojo pobūdžio, todėl nelaikytinas informacija Visuomenės informavimo įstatymo prasme", – atsakė VDU Žemės ūkio akademija.

Akademijos kancleris V.Jukna žurnalistams neatsakė į klausimus apie jo valdomą VšĮ bei tuščias mokymų sales. Tačiau apie „popierinius“ mokymus raštu pakomentavo:

„Mokymai nėra savitiksliai – jie yra priemonė, padedanti ūkininkui priimti labiau pagrįstus sprendimus remiantis naujausiomis žiniomis kasdienėje veikloje“.

Šio V.Juknos komentaro žurnalistai sulaukė tik tada, kai pateikė klausimus premjerei I.Ruginienei.

Patiko šis tyrimas ir norite, kad tokių būtų daugiau? Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“ paspaudę šią nuorodą

NMA tikrina popierius, ne mokymų sales

ES lėšomis finansuojamus ūkininkų mokymų projektus administruoja ir prižiūri Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Ši nurodo esą turinti griežtą projektų priežiūros sistemą.

Prieš pasirašant sutartį tikrinama, ar įstaiga turi įrangą, mokymų medžiagą, kvalifikuotus dėstytojus. Vėliau, mokant pinigus, prašoma dokumentų – atliktų darbų pagrindimo, dalyvių sąrašų, pažymėjimų. Dar viena patikra atliekama projektui pasibaigus.

Nei „Mokslinių paslaugų“, nei VDU Žemės ūkio akademijos projektuose, kuriuos stebėjo žurnalistai, NMA reikšmingų pažeidimų nenustatė.

Bet nė vienų 15min akiratyje atsidūrusių mokymų Agentūra nebuvo tikrinusi gyvai – agentūros specialistai į sales nevyko.

O jei ir atvyktų, organizatoriai apie patikrą būtų įspėjami iš anksto. Tuščioje auditorijoje užkluptas lektorius M.Kuklierius tokių gyvų patikrų nesibaimina, nes žino, kaip su tuo tvarkytis:

„Reikia žmonių, jo... Nu tai va, kaip dabar – aš jų prikalęs prie kėdės nelaikysiu. Aš jų telefonus turiu, aš jiems galiu paskambinti: va, atvažiavo tikrinti, ateikit, kad aš čia neišsigalvoju.“

NMA gauna pavardes žmonių, kurie esą išklausė kursus, tačiau su pačiais ūkininkais nesusisiekia ir netikrina, ar jie iš tiesų dalyvavo.

Žurnalistams papasakojus situaciją, bet neįvardijus konkrečių mokymų datų, NMA Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir paramos departamento direktorė Genovaitė Beniulienė pabrėžė, kad jeigu įtarimai pasitvirtintų, tai galėtų būti „paramos sąlygų pažeidimas ir už tai, tikėtina, turėtų būti taikomos sankcijos“.

Akivaizdu, kad tikrinant tik popierius, nustatyti galimą mokymų imitavimą sudėtinga. Nors15min fiksuotas Biržų mokymų atvejis atskleidžia, kad ataskaitų dokumentai gali būti klastojami.

Po klausimų – pertvarkos

Šių metų balandį, po 15min klausimų NMA suskubo imtis pertvarkų – sugriežtino mokymų kontrolę: organizatoriai dabar įpareigojami pateikti nuotraukas, kur matytųsi mokymų data ir vieta, o Agentūros darbuotojai turi galimybę skambinti dalyviams pasitikslinti, ar mokymuose jie iš tiesų dalyvavo.

„Kontrolė yra tikrai labai smarkiai sustiprinta ir manyčiau, kad jūsų minimi atvejai nebegalės tokie daugiau būti“, – užtikrino NMA atstovė G.Beniulienė.

Naujų projektų priežiūrą žadama sustiprinti dar vienu reikalavimu – organizatoriai privalės daryti mokymų vaizdo įrašus, kuriuos prireikus galės peržiūrėti NMA specialistai.

Patiko šis tyrimas ir norite, kad tokių būtų daugiau? Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“ paspaudę šią nuorodą

Sukruto ir pagrindinio šios istorijos veikėjo V.Juknos aplinka. Ne pelno siekianti viešoji įstaiga „Mokslinės paslaugos“ pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, direktoriaus kėdę iš R.Špokienės perėmė tiek akademijoje, tiek „Mokslinės paslaugos“ dirbusi Inga Skiotienė.

Tuo metu anksčiau veikusios V.Juknos sūnaus Augustino mažosios bendrijos pradėtos likviduoti: vieną jų likviduoja pats Augustinas, kitą – V.Juknos žmona Margarita.

Nepaisant visko V.Juknos valdomai „Mokslinės paslaugos“ puikiai sekasi. Prieš kelis mėnesius NMA uždegė žalią šviesą dar vienam naujam projektui – vėl ūkininkų mokymams organizuoti. Tam numatyta per dvejus metus skirti dar apie 150 tūkst. eurų ES paramos.

Žurnalistinį tyrimą finansavo Medijų rėmimo fondas.