1991 metais vos keli žmonės žinojo, kad Jungtinės Karalystės princo Charleso ir princesės Dianos santuoka pasmerkta žlugti. Bijodama, kad visuomenei bus papasakota klaidinanti jų santykių istorija, princesė Diana slapta įrašė į kasetes savo pasakojimą. Po daugiau nei 20 metų žurnalistas Andrew Mortonas paviešino kasečių turinį, kuris kaip reikiant supurtė Kensingtono rūmus.
Princas Charlesas pirmą kartą sutiko savo būsimą žmoną, kai jai buvo 16 metų. Tuo tarpu jam buvo – 29-eri. Princesės Dianos seseriai Sarah tuo metu buvo 22-eji.
„Charlesas atvyko į Altorpą apsistoti. Mano pirmas įspūdis buvo Dieve, koks liūdnas žmogus. Jis atvyko su savo labradoru.
Mano sesuo Sarah buvo labai susijaudinusi, išraudusi lyg nuo baisaus bėrimo. Maniau, kad jam tai tikrai turėtų nepatikti.
Aš nesimaišiau jų kelyje. Pamenu, buvau stora, kresna, nesidažiusi, visai negudri ledi. Tačiau aš kėliau šurmulį ir jam tai patiko. Po vakarienės jis priėjo prie manęs ir mes pašokome. Jis manęs paklausė: Ar aprodysi man galeriją?
Jau ruošiausi jį nuvesti į galeriją, kai pasirodė Sarah ir liepė man atšokti. Aš jai atsakiau: Bent jau leisk man pasakyti, kur galerijoje yra šviesos jungtukai, nes tu nežinai, kur jie. Tuomet aš pranykau.
Jis turėjo žavesio. Kai sekančią dieną šalia jo stovėjau (16-metė paauglė, kuriai toks žmogus rodo dėmesį), jaučiausi šiek tiek priblokšta. Kodėl toks žmogus kaip jis turėtų domėtis manimi? Man tai kėlė smalsumą.
Jis truko maždaug dvejus metus. Mačiau jį susitikinėjant su Sarah (jų santykiai nutrūko po devynių mėnesių). Kai jis rengė 30-ojo gimtadienio šokius, aš taip pat buvau pakviesta.
Kodėl eina ir Diana? – mano sesuo klausė. Aš jai atsakiau: Na, aš nežinau, bet aš norėčiau nueiti. Aš puikiai praleidau laiką šokiuose. Nuostabiai. Manęs visai netrikdė aplinka. Galvojau, tai nuostabi vieta. Po to manęs paprašė apsistoti pas de Passus (princo Philipo draugus) 1980 metų liepą. Pakvietė mane Philipas de Passas.
Pasirodė Charlesas. Jis ir vėl visą dėmesį skyrė man. Tai atrodė keistai. Galvojau: Na, tai nėra labai šaunu. Maniau, kad vyrai neturėtų elgtis taip akivaizdžiai.
Ar norėtum atvykti ir apsistoti pas mus keletai naktų? Pas mus apsistos ir Velso princas. Tu jauna – gali pralinksminti jį.
Aš sutikau.
Pasirodė Charlesas. Jis ir vėl visą dėmesį skyrė man. Tai atrodė keistai.
Galvojau: Na, tai nėra labai šaunu. Maniau, kad vyrai neturėtų elgtis taip akivaizdžiai.
Pirmą naktį anuose namuose buvo barbekiu. Mes sėdėjome, jis kaip tik baigė šnekučiuotis su Anna Wallace.
Aš pasakiau: Tu atrodei toks liūdnas, kai pamačiau tave bažnyčioje per lordo Mountbatteno laidotuves. (Tai mylimas princo Charleso dėdė, kuris buvo nužudytas 1979 metais.) Tai tragiškiausias dalykas, kurį man teko matyti. Mano širdis kraujavo. Galvojau, kad neteisinga, jog esi vienišas – turėtum turėti kažką, kas tavimi pasirūpintų.
Kitą minutę jis praktiškai užšoko ant manęs. Aš maniau, kad tai labai keista ir nežinojau, kaip turiu elgtis.
Mes kalbėjomės apie daug dalykų. Vėliau jis man pasakė: Tu privalai rytoj važiuoti į Londoną kartu su manimi. Aš turiu darbo Bakingemo rūmuose. Tu privalai vyksti su manimi. Man to pasirodė per daug. Atsakiau, kad negaliu.
Galvojau: Kaip aš paaiškinsiu, kodėl esu Bakingemo rūmuose, kai turiu viešėti pas Philipą de Passą? Po dviejų savaičių Charlesas pakvietė mane Cowes on Britannia jachtą. Ten buvo daug jo vyresnių draugų. Mane tai baugino. Jie visi neatstojo nuo manęs lyg bjaurus bėrimas. Jaučiausi labai keistai dėl visko.
Po to su seserim Jane apsistojau Balmoralės pilyje. Jane vyras Robertas dirbo Karalienei.
Buvau persigandusi, nes niekada nebuvau apsistojusi Balmoralėje ir norėjau, kad viskas pavyktų puikiai. Laukimas buvo gerokai baisesnis nei pati viešnagė. Viskas gerai pasidarė iš karto, vos tik įžengiau pro duris.
Visada pati supakuodavau ir išpakuodavau savo daiktus. Dabar, akivaizdu, to nebedarau – neturiu tam laiko. Bet aš visada pasibaisėjusi žiūrėdavau, kaip Charlesas pasiima 22 rankinio bagažo vienetus. Aš visada turiu keturis arba penkis. Verčiau jausčiausi sugėdinta.
Per mano vizitą Balmorėje buvo ir ponia bei ponas Parkeriai Bowlesai. Aš buvau jauniausia iš visų. Charlesas man vis paskambindavo iš paklausdavo: Gal norėtum išeiti pasivaikščioti? Ateiti barbekiu?
Aš sutikau. Maniau, kad visa tai tiesiog nuostabu.“
Kai Dianai sukako 18-ka, jos tėvai jai nupirko trijų kambarių butą Pietų Kensingtone. Butu Diana dalijosi su trimis draugėmis – Virginia Pitman, Carolyn Bartholomew ir Anna Bolton. Ant Dianos durų puikavosi užrašas Chief Chik (animacinio personažo vardas). Ji darbavosi darželyje, taip pat dirbo aukle.
„Buvo gera gyventi bute su merginomis. Man tai patiko – buvo tiesiog puiku. Aš juokdavausi iki nukritimo. Ten galėjau būti savimi prieš pačią save. Manęs nedomino pilna dienotvarkė. Man patiko pabūti vienai, visai kaip dabar – geras jausmas.
Dirbdama aukle dažnai susidurdavau su žiauriais darbdaviais. Mano sesuo mane nusiuntė pas pačius įvairiausius žmones. Jie nuolat mane išmesdavo – tai būdavo tikra palaima.
Įdarbinimo agentūra Solve Your Problems mane išsiuntė valyti, bet niekas niekada man nepadėkojo už valymo paslaugas. Bet šį darbą turėjau tik tam, kad užpildyčiau antradienius ir ketvirtadienius, nes pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais dirbau vaikų darželyje. Turėjau du darbus – tai tiesiog puiku.
Lankiau maisto gaminimo kursus Vimbldone pas ponią Russell. Ji prancūzė. Man visai patiko. Siaubingai išstorėjau, nes nuolat kišau pirštus į keptuves. Už tai buvau nubausta.
Ne taip aš suvokiau linksmybes, bet mano tėvai norėjo, kad tai daryčiau. Tuo metu man tai atrodė geresnis variantas nei sėdėjimas prie spausdinimo mašinėlės. Be to, aš gavau diplomą!“
Sodyba šalia Camillos Bowles namų
„Charlesas sakė, kad nori būti Kornvalyje, bet tai - vos 11 mylių nuo Camillos namų. Jis išsirinko ten namą ir jį įsigijo.
Pirmą kartą name apsilankiau tik po to, kai Charlesas jį nupirko. Jis visas sienas išdažė baltai. Jis norėjo, kad aš įrengčiau namus, nors mes nebuvome nė susižadėję. Maniau, kad tai nederama, bet jam patiko mano skonis.
Interjero dizaineris Dudley Poplakas įrengė mano motinos namus prieš dešimtmetį ir visada buvo geras mano mamos bičiulis. Todėl paklausiau jos nuomonės, o ji atsakė: Kvieskis jį – jis neįtikėtinas, labai lojalus.
Aš pasirinkau dekoracijas, o daugiau viską įrengė Dudley.“
Piršlybos
1981 metų vasario 3 d. 32-ejų princas Charlesas pasipiršo 19-etei Dianai Vindzoro pilyje. Žinia apie piršlybas visuomenei buvo paskelbta po trijų savaičių.
„Kai spauda pranešė apie mūsų su Charlesu santykius, visoms mūsų buto gyventojoms pasidarė nepakeliamai sunku. Tačiau visos trys merginos buvo nuostabios – tikros žvaigždės, ištikimesnės, nei gali tikėtis. Norėjau, kad princas Charlesas paskubėtų ir sutvarkytų viską deramai.
Jis man parašė iš Šveicarijos slidinėjimo kurorto Klosterio. Vėliau paskambino man ir pasakė: Aš turiu paklausti tavęs kai ko labai svarbaus.
Moteriškas instinktas man pakuždėjo, kas tai. Visą naktį praleidau su savo merginomis kartodama: Kristau, ką aš ketinu daryti?
Buvau apsistojusi Camillos ir jos vyro Andrew viloje su Parkeriais Bowlesais. Aš vis nesupratau, kodėl ji man kartojo: Neversk jo to padaryti. Nesielk šitaip.
Tuo metu aš jau supratau, kad kažkas vyksta. Buvau apsistojusi Camillos ir jos vyro Andrew viloje su Parkeriais Bowlesais. Aš vis nesupratau, kodėl ji man kartojo: Neversk jo to padaryti. Nesielk šitaip.
Jie tiek daug žinojo apie jo privatų gyvenimą, apie mūsų privatų gyvenimą... Pavyzdžiui, kur mes ketiname apsistoti savaitgaliui.
Niekaip negalėjau to suprasti. Dabar, viską suvokiau ir gavau man reikiamus įrodymus.
Taigi... Kitą dieną nuvykau į Vindzorą. Pasirodžiau maždaug penktą valandą. Jis prisėdo prie manęs ir pasakė: Aš tavęs taip pasiilgau.
Tačiau jis niekada nesielgdavo šitaip švelniai. Tai jam buvo visiškai nebūdinga, bet aš nepastebėjau, nes iki tol nebuvau turėjusi vaikino. Visada laikiausi nuo jų atokiau, maniau, kad visi jie tėra gyva bėda. Be to, negalėjau susitvarkyti su jais emocionaliai. Maniau, kad buvau visiškai susimovusi šiuo klausimu.
Jis manęs paklausė: Ar tekėsi už manęs? Aš nusijuokiau. Prisimenu, kaip galvojau, kad tai tik pokštas ir atsakiau: Taip, OK. Tuomet toliau juokiausi, o jis buvo mirtinai rimtas: Tu supranti, kad vieną dieną tapsi karaliene?
Vidinis balsas man pakuždėjo: Tu nebūsi karaliene, bet atliksi svarbų vaidmenį.
Maniau, kad viskas gerai, todėl atsakiau: Taip. Aš taip tave myliu, aš taip tave myliu...
Jis pasakė: Kad ir ką meilė reikštų.
Tada jis tai pasakė. Maniau, kad tai nuostabu! Maniau, kad jis kalbėjo nuoširdžiai! Po to jis užbėgo laiptais viršun ir paskambino savo mamai.
Dėl savo jaunatviško nepatyrimo tikėjau, kad jis mane labai stipriai įsimylėjęs. Taip ir buvo. Bet jis negalėjo manęs suprasti, nes jo nebrandumas taip pat buvo labai didelis.“
Pietūs su Camilla
„Aš su ja susipažinau labai anksti. Buvau pristatyta draugų ratui, bet aš buvau matoma kaip grėsmė. Buvau labai jauna mergaitė, bet buvau pavojinga.
Kai atvykau į Clarence namus, ant mano lovos buvo paliktas dviejų dienų senumo laiškas nuo Camillos: Kokios džiugios žinios dėl sužadėtuvių. Susitikime papietauti, kai Velso princas išvyks į Australiją ir Naująją Zelandiją. Jo nebus tris savaites. Labai trokštu pamatyti žiedą. Myliu, Camilla.
Buvau priblokšta. Suorganizavau pietus. Tuomet dar buvau visai nesubrendusi ir visiškai nieko neišmaniau apie pavydą, depresiją ar kažką panašaus.
Tuomet dar buvau visai nesubrendusi ir visiškai nieko neišmaniau apie pavydą, depresiją ar kažką panašaus.
Dirbdama mokytoja darželyje patyriau daug puikių akimirkų – ten nevykdavo nieko panašaus. Ten pavargdavau, bet tik tiek. Ten nebuvo nieko, kas privestų justi kartėlį.
Taigi, mes papietavome. Pietūs buvo labai keisti. Ji paklausė: Tu juk neketini eiti medžioti?
Aš perklausiau: Kur?
Ji atsakė: Į medžioklę su arkliais. Juk tu neketini eiti medžioti, kai apsigyvensite Highgrove? Atsakiau neigiamai. Ji pridūrė: Aš tik norėjau tai žinoti.
Dabar aš manau, kad ji jaudinosi visai ne dėl to. Buvau pernelyg jauna, kad suprasčiau jos siunčiamas žinutes.“
Izoliuota Bakingemo rūmuose
Netrukus Diana persikėlė gyventi į Bakingemo rūmus. Tai mirusios energijos vieta – taip rūmus apibūdino princesė. Čia ji jautėsi labai vieniša, todėl nuolat iš savo apartamentų antrajame namo aukšte nusileisdavo į virtuvę, kad pasišnekučiuotų su darbuotojais. Kartais Diana ateidavo mūvėdama džinsus, būdavo basa ir aptepdavo sviestu skrebutį apstulbusiam liokajui.
„Negalėjau patikėti, kokie visi šalti čia buvo, kaip manydavau, kad vyksta viena, o pasirodydavo, kad dedasi visai kiti dalykai.
Melagystės ir apgavystės! Pirmas mane sukrėtęs dalykas buvo, kai mano tuomet dar tik būsimas vyras nusiuntė Camillai Parker Bowles gėlių, kai ši susirgo meningitu. Ant atviruko buvo užrašyta: Gladys nuo Fredo. (Taip slapta jiedu vienas kitą vadindavo).
Aš niekada nebuvau susidūrusi su panašiais dalykais. Tuomet aš jam tepasakiau: Tu visada privalai būti atviras su manimi.
Vestuves planavau viena, nes Charlesas buvo išvykęs į turą po Australiją ir Naująją Zelandiją. Jūs, žinoma, galite prisiminti nuotrauką, kurioje aš, pasipuošusi raudonu paltu, verkiu, kai jis lipa į lėktuvą.
Mano ašaros neturėjo nieko bendro su jo išvykimu. Baisiausias dalykas nutiko prieš jam išvykstant. Buvau jo studijoje, mes kalbėjomės, kai suskambo telefonas. Tai buvo Camilla.
Galvojau: Gal turėčiau būti gera ir palikti jį pakalbėti privačiai ar turėčiau likti čia, kur ir sėdžiu? Nusprendžiau būti gera, todėl palikau juodu vienus. Mano širdis plyšo perpus.
Mes nuolat iškeldavome diskusijas dėl Camillos. Kartą nugirdau jį užbaigiant telefoninį pokalbį vonioje: Kad ir kas benutiktų, aš visada tave mylėsiu.
Pasakiau jam, kad pasiklausiau už durų. Mes siaubingai susipykome.
Kai kas iš Charleso darbuotojų man pasakė, kad mano vyras jai pagamino apyrankę, kurią ji nešioja iki šiol. Tai auksinė apyrankė su mėlyno emalio disku, ant kurio užrašyta G ir F (Gladys ir Fredas).
Mes nuolat iškeldavome diskusijas dėl Camillos. Kartą nugirdau jį užbaigiant telefoninį pokalbį vonioje: Kad ir kas benutiktų, aš visada tave mylėsiu.
Vieną dieną aš įėjau į jo ofisą ir paklausiau: Kas šiame paketėlyje?
Jis pasakė: Tau nederėtų žiūrėti į jį.
Atsakiau: Na, aš ketinu pasižiūrėti.
Atidariusi pamačiau apyrankę. Pasakiau jam: Žinau, kur ji nukeliaus. Buvau sugniuždyta. Tai nutiko maždaug dvi savaitės ii mūsų vestuvių.
Ji pasakė: Na, jis šiandien planuoja jai įteikti ją.
Buvau tokia pikta, pikta, pikta! Kodėl tu negali tiesiog būti atviras su manimi? Bet ne, Charlesas taip nesielgė.
Jis rado skaistuolę, aukoti tinkamą avelę, tam tikru būdu jis jautėsi apsėstas manęs. Bet jis buvo tai karštas, tai šaltas, tai karštas, tai šaltas. Niekada nežinojai, kokia bus jo nuotaika.
Jis pasiėmė apyrankę pietums pirmadienį. Mes susituokėme trečiadienį. Pirmadienį nuėjau į jo ofisą ir paklausiau pareigūno: Johnai, kur yra princas Charlesas? Jis atsakė, kad išėjo pietauti.
Todėl aš paklausiau: O kodėl tu čia? Ar neturėtum būti su juo?
Pareigūnas atsakė, kad jį pasiims ir parsiveš vėliau. Todėl užlipau laiptais, papietavau su savo seserimis. Aš joms kartojau: Aš negaliu už jo tekėti. Aš negaliu to padaryti. Tai tiesiog neįtikima.
Jos buvo nuostabios ir pasakė: Tavo nelaimei, Duch (Dianos pravardė nuo vaikystės), tavo veidas jau yra ant rankšluosčių. Jau per vėlu pabūgus pabėgti.
Susirgau bulimija prabėgus savaitei nuo sužadėtuvių. Prireikė beveik dešimtmečio, kad įveikčiau ligą.
Mano vyras uždėjo rankas ant mano liemens ir pasakė: O, truputį putlu čia, ar ne? Tai kažką įjungė manyje. Ir problema dėl Camillos. Aš buvau visiškai desperatiška. Prisimenu, kai pirmą kartą prisiverčiau išsivemti. Džiaugiausi, nes maniau taip atsikratanti įtampos.
Kai pirmą kartą nuėjau matuotis vestuvinės suknelės, mano liemens apimtys buvo 73,5 cm. Mano vestuvių dieną liemens apimtis buvo 59,5 cm.
Kai pirmą kartą nuėjau matuotis vestuvinės suknelės, mano liemens apimtys buvo 73,5 cm. Mano vestuvių dieną liemens apimtis buvo 59,5 cm. Aš susitraukiau į nieką.
Pirmas karališkas vakaras
1981 kovą Diana palydėjo princą Charlesą į jų pirmąjį bendrą viešą renginį. Per labdaringą pokylį Diana vilkėjo juodą suknelę be petnešėlių, kurią sukūrė Elizabeth ir Davidas Emanueliai. Jiems buvo patikėta sukurti ir vestuvinę Dianos suknelę.
„Aš labai gerai atsimenu savo pirmąjį renginį. Taip džiaugiausi. Gavau juodą suknelę iš Emanuelių ir maniau, kad viskas bus gerai, nes mano amžiaus merginos vilkėjo tokias suknias. Neįvertinau, kad dabar visuomenės akyse esu matoma kaip karališkosios šeimos narė. Prisimenu, kaip įėjau į savo būsimo vyro studiją ir išgirdau jį: Tu juk neisi su šita suknele?
Atsakiau, kad eisiu, o jis rėžė: Ji juoda! Tik gedintys žmonės rengiasi juodai! Atsakiau jam: Taip, bet aš dar nesu tavo šeimos narė.
Man juoda – geriausias pasirinkimas devyniolikmetei. Tai buvo suaugusios suknelė. Tuo metu dar turėjau didesnę krūtinę, tad spauda buvo labai laiminga.
Tą naktį aš išmokau svarbią pamoką. Prisimenu, kaip susitikau su princese Grace. Ji buvo nuostabi ir kerinti, bet giliai viduje buvo galima įžvelgti problemas. Aš tai įžvelgiau.
Ta šventė buvo siaubinga. Aš nežinojau, ar man pirmai praeiti pro duris. Aš nežinojau, kurioje pusėje reikia laikyti delninę – kairėje ar dešinėje.
Buvau persigandusi. Tuo metu man visko buvo per daug. Tą vakarą prisimenu puikiai, nes buvau tokia išsigandusi, kad darėsi bloga.
Tuo metu taip ilgėjausi savo merginų. Norėjau grįžti į mūsų butą, atsisėsti ir kikenti taip, kaip anksčiau, skolintis viena kitos drabužius, kalbėtis apie nereikšmingus dalykus – tiesiog vėl užsidaryti savo saugioje kriauklėje.“
