Nepaisant daugybės dėl pandemijos atšauktų sporto varžybų, biatlono sezonas – pačiame įkarštyje: Pasaulio taurės etapai jau persirito į antrąją pusę, greitai prasidės pasaulio čempionatas. Ir visur dalyvauja Lietuvos biatlonininkų komanda, kurios vienas pajėgiausių atstovų – Vytautas STROLIA (28). Praeitą savaitgalį Europos čempionate su komanda 4 x 6 km estafetėje iškovota ketvirtoji vieta – istorinis mūsų biatlono įvykis. Didelis malonumas Vytauto startus su stipriausiais pasaulio atletais stebėti televizoriaus ekrane, bet dar didesnis džiaugsmas su juo ir jo šeima susitikti gimtuosiuose Anykščiuose.
Apie karį su lanku, strėle ir slidėmis rašo senovės Romos poetas Vergilijus, tokius pat medžiotojus vaizduoja skandinavai Norvegijoje rastose XI amžiaus runose. Pagal prigimtį biatlonas visada buvo kaimo ir gamtos sportas. Pagrindinės pasaulio varžybos prie trasų sutraukia dešimtis tūkstančių miestiečių, tačiau dauguma pasaulinį pripažinimą pelniusių atletų yra kilę iš mažų senosios Europos miestelių.
Natūralu, nes mieste šiam sportui tiesiog nėra sąlygų. Ignalina, Visaginas, Nemenčinė, Anykščiai – pagrindinės Lietuvos vietos, kuriose yra bent minimalios sąlygos biatlonui kultivuoti. Gaila, neturime kalnų, jie labai praverstų tvirčiau pasirengti žiemos sezonui. Kai augi mažame miestelyje ar kaime, kur daug įvairių ūkio darbų, savaime suprantama, kad nuo vaikystės esi fiziškai aktyvesnis už bendraamžius miestiečius. Žiemos sportas mūsų šalyje nėra toks populiarus kaip Skandinavijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ar Balkanų kraštuose – ten, kur supa snieguoti kalnai. Tačiau savo Anykščiais labai didžiuojuosi, nes čia treniruojasi ne vienas pajėgus Lietuvos slidininkas ar biatlonininkas.