Smulkusis verslas su EIF garantijomis jau pasiskolino 23 mln. eurų
Lietuviška alternatyvaus finansavimo bendrovė „smeGo“, šių metų pradžioje paskelbusi apie atnaujintą beveik 49 mln. eurų vertės Europos investicijų fondo (EIF) garantijų paketą Baltijos šalių smulkiajam ir vidutiniam verslui, iki šiol pagal tris EIF remiamas kryptis – mikro paskolas, tvarumo ir inovacijų bei skaitmenizacijos finansavimą – jau yra paskolinusi 22,7 mln. eurų, arba 47 proc. viso limito.
Didžiausią pagreitį šiuo metu demonstruoja mikro paskolos. Iš šiai krypčiai skirtų 18,75 mln. eurų jau panaudota 12,55 mln. eurų, 67 proc. numatytų lėšų. Sutartis dėl mikro paskolų be užstato pasirašė 463 smulkios ir vidutinės įmonės (SVV).
„Matome labai aiškią tendenciją – didžiausias poreikis yra ten, kur finansavimas verslui yra labiausiai prieinamas ir praktiškas. Mikro paskolos be užstato smulkiausioms įmonėms yra universalus finansavimo instrumentas, todėl ši kryptis juda sparčiausiai“, – sako „smeGo“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.
Daugiausia finansavimo – paslaugų sektoriui
Pagal mikro paskolų EIF programą aktyviausiai skolinasi paslaugų sektoriaus įmonės, antroje vietoje rikiuojasi didmeninės prekybos bendrovės. Vidutinė paskolos suma siekia 34 tūkst. eurų, nors vertinant pagal sutarčių skaičių dažniausiai pasirašomos maksimalios, 50 tūkst. eurų vertės paskolos.
Pasak M.Mikalajūno, toks paklausos lygis aiškiai indikuoja SVV poreikius – dauguma įmonių kreipiasi ne dėl simbolinio finansinio rezervo, o dėl sumos, kuri leistų realiai spręsti apyvartinio kapitalo ar plėtros klausimus.
„Kai įmonė kreipiasi dėl maksimalios 50 tūkst. eurų sumos, tai reiškia, kad jai šis instrumentas yra ne papildomas patogumas, o realus augimo ar stabilumo įrankis“, – teigia jis.
Tvarumo projektams skolinasi daugiau nei po 0,5 mln. eurų
Nors tvarumo ir inovacijų kryptys pagal sutarčių skaičių atsilieka nuo mikro paskolų, jose vidutinės paskolų sumos yra daug didesnės. „smeGo“ duomenimis, inovacijų ir skaitmenizacijos kryptyje vidutinė paskola siekia 341 tūkst. eurų, o tvarumo kryptyje – 539 tūkst. eurų.
Pasak M.Mikalajūno, šios dvi kryptys orientuotos į didesnės apimties projektus – energijos vartojimo efektyvumą, modernizaciją, skaitmenizaciją ir technologinį atsinaujinimą. Dėl to čia natūraliai mažiau sutarčių, tačiau kiekviena jų yra reikšmingesnės vertės.
„Tvarumo ir inovacijų programos nėra skirtos smulkiam kasdieniam likvidumui. Čia kalbame apie rimtesnius sprendimus – gamybos modernizavimą, efektyvumo didinimą, technologinius pokyčius, skaitmenines sistemas. Todėl paskolų sumos yra keliolika kartų didesnės nei mikropaskolose“, – komentuoja „smeGo“ vadovas.
Įdomu tai, kad šiose dviejose kryptyse aktyvesnės kol kas yra ne Lietuvos, o kitų „smeGo“ rinkų įmonės. Didesnė tvarumo ir inovacijų paskolų dalis suteikta Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose.
Mikro paskolų gali nebelikti jau vasaros viduryje
Bendrai visose trijose kryptyse „smeGo“ dar turi apie 26 mln. eurų nepanaudoto EIF garantijų limito. Tačiau dabartinis aktyvumas rodo, kad sparčiausiai pildosi būtent mikro paskolų segmentas.
M.Mikalajūno teigimu, smulkiausiam verslui skirtos priemonės pataikė į labai aktualų rinkos poreikį – įmonės aktyviai skolinasi maksimalią sumą. Tvarumo ir inovacijų programos juda lėčiau, tačiau čia sprendimai yra didesnės apimties, reikalaujantys ilgesnio pasirengimo ir išsamesnių investicinių planų.
„Šie skaičiai rodo du dalykus. Pirma, SVV prieinamas finansavimas be klasikinio užstato vis dar yra labai reikalingas, ir būtent ši priemonė šiuo metu pildosi sparčiausiai. Antra, didesni tvarumo ir skaitmenizacijos projektai juda lėčiau, bet jų potencialas yra labai didelis. Kitaip tariant, viena kryptis juda greitai, kita – giliau“, – apibendrina „smeGo“ vadovas.