Smurtas artimoje aplinkoje – kainuoja milijardus, bet pastebimo pokyčio vis dar nėra

Registruotų nusikaltimų skaičius neatitinka realybės

Paskutiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5 872 nusikaltimai, arba 1,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais. 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat padaugėjo nužudymų³ – 2021 m. nužudymų artimoje aplinkoje užregistruota – 21, 2022 m. – 25. Tokie nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Dauguma 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai, kurie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 78,8 proc. asmenų, 2022 metais nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, buvo moterys; 80,6 proc. jų patyrė intymaus partnerio smurtą. Nukentėjusių ir smurtaujančių asmenų proporcija nesikeičia daug metų.

Europos lyčių lygybės instituto atlikto tyrimo duomenimis, smurto prieš moteris kaina valstybei Lietuvoje siekia 1,8 milijardo eurų per metus, visoje Europos Sąjungoje tai sudaro 290 milijardų eurų.

Nors 2023 m Lietuvoje pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis, nukentėjusiųjų skaičiai išlieka panašūs, kaip ir ankstesniais metais.

Smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims (tiek vyrams, tiek moterims) padeda specializuoti kompleksinės pagalbos centrai, kurie yra kiekvienoje apskrityje. Jų kontaktus galima rasti čia.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo konsultantų, psichologų ir teisininkų pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Pagalba nemokama ir konfidenciali. Taip pat šalyje veikia įvairūs krizių centrai, kurie gali bent laikinai apgyvendinti smurtą patiriančius asmenis, jei grįžti namo jiems yra nesaugu.

Nuo 2023 m. liepos mėn. įsigaliojo laikinos apsaugos priemonė nuo smurto artimoje aplinkoje, taip vadinamas „apsaugos orderis“ – tai laikina apsaugos priemonė, kuri įpareigoja izoliuoti smurtaujantį asmenį ir užtikrinti smurtą patiriančiojo saugumą. Orderis gali apimti draudimą artintis prie nukentėjusiojo, draudimą bendrauti ir ieškoti kontakto su nukentėjusiuoju, smurtaujančiajam gali būti nurodyta palikti bendrus namus, net jei jis yra būsto savininkas.

Tačiau svarbiausia sąlyga, kad visos šios priemonės taptų veiksmingos, yra smurtą patiriančio asmens gebėjimas atpažinti smurto pasireiškimą ir pripažinimas, kad reikia pagalbos, nes savarankiškai ištrūkti iš smurto rato yra be galo sunku. Taip pat čia labai svarbi ir bendruomenės parama, kad smurtas būtų pastebėtas, atpažintas, o smurtą patyręs asmuo įgalintas ir padrąsintas kreiptis pagalbos.

Kasmet kreipiasi tūkstančiai nukentėjusiųjų

Viena iš didesnių problemų sprendžiant šios smurto rūšies problemas, dažnai yra ne finansinių asmens ar valstybės resursų, o įsisenėjusio požiūrio visuomenėje klausimas. Anot dr. Dalios Puidokienės, per 2024 m. į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą iš viso kreipėsi 1337 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys. Per šių metų sausį iš viso centras iš policijos gavo 158 pranešimus, o savarankiškai kreipėsi 9 nukentėję asmenys.

Raudonojo kryžiaus psichologė Jovita Kriukelytė paaiškino, kad į šią organizaciją psichologinės pagalbos kreipiasi ir moterys, kurios patiria arba yra patyrusios smurtą artimoje aplinkoje: „Pasitaiko atvejų, kai kreipiasi moteris, išgyvenanti krizinę situaciją dėl kitų priežasčių, o konsultacijų metu paaiškėja patirtas smurtas artimoje aplinkoje. Tokiu atveju drąsiname ją kreiptis pagalbos į specializuotos pagalbos centrus, ir/arba, jei gresia tęstinis smurtas arba kyla pavojus jos sveikatai ar net gyvybei – į policiją“.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva, kaip ir daugelis šalių, nuėjo nemažą kelią kovoje su smurtu artimoje aplinkoje ir visuomenė tampa modernesnė, vis tik kai kurie stereotipai vis dar gajūs. Manoma, kad „šeimos reikalai“ yra privatus dalykas, į kurį nereikėtų kištis. Taip pat vis dar pasireiškia klaidingas įsitikinimas, jog moterys „pačios išprovokuoja“ smurtą arba aukštinamas klaidingas „vyriškumo“ stereotipas, kenkiantis tiek vyrams, tiek moterims, skatinantis vyrus bet kokia kaina dominuoti.

Pasitaiko, kad patyrę smurtą asmenys bijo kreiptis į institucijas dėl galimų pasekmių – smurtaujančiojo keršto, finansinės priklausomybės nuo smurtaujančiojo, arba trūksta pasitikėjimo teisėsaugos efektyvumu, bijoma, kad policijos pareigūnai nepatikės, apkaltins ar net pasmerks moterį, patyrusią smurtą, o ką jau kalbėti apie vyrą, kuris patiria smurtą šeimoje. Kartais gali būti gėda pripažinti, kad gyveni su smurtaujančiu partneriu arba kad smurtauja suaugę vaikai prieš pagyvenusius tėvus.

„Vis dar trūksta sistemingo ir nuoseklaus švietimo apie lyčių lygybę bei sveikus santykius. Mokyklose vis dar didesnis dėmesys skiriamas akademiniams rezultatams, o socialiniai-emociniai įgūdžiai yra antraeiliai“, – kalbėjo J.Kriukelytė.

Dr. D.Puidokienė pritarė pašnekovei ir išskyrė kitas priežastis, dėl kurių laikinai nutrūkęs smurtas vėl atsinaujina. Šiuo metu mūsų šalyje vis dar neužtikrinama ilgalaikė pagalba. Trumpalaikės apsaugos priemonės (policija, laikinas apgyvendinimas) yra, tačiau trūksta ilgalaikės psichologinės ir socialinės paramos. Nukentėjęs ar pavojų patiriantis asmuo gali gauti kelias nemokamas konsultacijas (psichologo, teisininko), tačiau norint iš esmės spręsti problemą, kelių kartų nepakanka.

Vis dar egzistuoja baudžiamojo persekiojimo spragos – nors įstatymai gerėja, reali praktika dažnai palanki smurtautojams (mažos bausmės, atidėtas jų vykdymas, retai taikomos apsaugos priemonės, nutraukiami ikiteisminiai tyrimai, atvejo vadyba skirta nukentėjusiam asmeniui užkraunat situacijos keitimo naštą ir pan.).

„Šeimoje esantys vaikai labai dažnai tampa manipuliavimo priemonėmis. Kaip rodo praktika, dažnai tik mamos „tampa“ atsakingomis už tai, kad neva neleidžia susitikti vaikui su tėvu, kad joms tenka įvairiais būdais įrodyti, kokios jos yra nepriekaištingos mamos, užtikrinančios vaikų gerovę. Daugeliui moterų ekonominė priklausomybė nuo smurtaujančio asmens, neturint savarankiškų finansinių galimybių, tampa rimta kliūtimi palikti smurtaujantį vyrą, sugyventinį, partnerį“, – vardijo D.Puidokienė.

Gijimas gali užtrukti ir visą gyvenimą

Kai kalbama apie smurtą patiriančius asmenis bei išlaidas jų gydymui, kyla klausimas – kiek laiko prireiks, kad nukentėjusieji pasveiktų fiziškai bei atsigautų emociškai? Deja, tai nėra paprastai apskaičiuojama nei laiku, nei lėšomis.

„Pasveikimas“ nuo patirto smurto yra sudėtingas procesas, tai yra labai individualu ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Fizinės žaizdos užgyja santykinai greitai, tačiau psichologinio ir emocinio gijimo trukmė dažnai yra daug ilgesnė. Pirma ir pagrindinė gijimo sąlyga – asmuo patyręs smurtą turi turėti vidinių emocinių resursų pasitraukti iš smurtinių santykių. Labai dažnai smurtinių santykių atveju įsisuka ratas, kai po smurto protrūkio, ypač patyręs neigiamų savo smurtinio elgesio pasekmių, smurtaujantis asmuo atgailauja, prisižada, kad smurtas nepasikartos, gali net išskirtiniu, romantiniu dėmesiu apdovanoti. Atsispirti tokiam elgesiui labai sunku, ypač, jei yra emocinė ar finansinė priklausomybė nuo partnerio. Moteris atleidžia, patiki, kad partneris pasikeis, bet netrukus įtampa vėl pradeda augti ir smurtas pasikartoja“, – aiškino J.Kriukelytė.

Kartais „pasveikimui“ gali pakakti keleto mėnesių, o kartais prireikia kelerių metų

Kiek kartų toks smurto ratas pasikartos, priklauso nuo asmenybės, savybių, turimų emocinių resursų, galimybės fiziškai pasitraukti iš santykių, jos socialinio palaikymo rato, prieinamos pagalbos galimybių. Tačiau sveikimas visada prasideda nuo pirmo žingsnio, t. y. – pripažinimo, kad partneris naudoja smurtą, kaltininkas yra smurtaujantis asmuo, o ne tas, kuris patiria smurtą. Taip pat svarbu suprasti, kad sveikimas nėra linijinis procesas – gali būti atkryčių, prisiminimų ir emocinių krizės momentų.

Dr. D.Puidokienė pridūrė, jog kartais „pasveikimui“ gali pakakti keleto mėnesių, o kartais prireikia kelerių metų. Tai priklauso nuo žmogaus patirto smurto traumos. Gijimas yra ilgalaikis procesas, kuris priklauso nuo smurto trukmės ir intensyvumo – kuo ilgiau smurtas tęsėsi, tuo sunkesnės pasekmės: „Tai labai priklauso nuo aplinkos – jaučiant stiprų artimųjų ar specialistų palaikymą, gijimas vyksta greičiau. Taip pat priklauso ir nuo psichologinės pagalbos prieinamumo – efektyvi, ilgalaikė, savalaikė psichologinė pagalba gali reikšmingai sumažinti traumos padarinius. Vidutiniškai, moterys, gavusios kompleksinę pagalbą (psichologinę, socialinę, teisinę), per 1–3 metus gali reikšmingai pagerinti savo emocinę būseną ir gyvenimo kokybę. Tačiau kai kuriems gali prireikti dešimtmečių arba viso gyvenimo darbo su savimi“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios pagrindinės pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms priemonės:

• Nemokamos psichologo ir teisininko konsultacijos – teikiamos specializuotuose pagalbos centruose.
• Laikinas apgyvendinimas – moterims ir vaikams, bėgantiems nuo smurto, galima laikinai apsistoti krizių centruose.
• Apsaugos orderis – leidžia policijai pašalinti smurtautoją iš namų iki 15 parų.
• Socialinės išmokos – priklausomai nuo nukentėjusio asmens situacijos, moterys gali gauti finansinę paramą.

Primename, kad prireikus pagalbos visada galima:

• kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt;

• rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt;

• norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.

Apie iniciatyvą „Pastebėk smurtą“:

IKEA tiki, kad namai turėtų būti kupini saugumo ir pagarbos. Deja, savuosiuose taip jaučiasi ne visi. Štai kodėl nusprendėme prabilti apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėti iniciatyvą „Pastebėk smurtą“. Junkitės prie mūsų judėjimo, stebėkite aplinką plačiai atmerktomis akimis ir prisidėkite prie pokyčių. Tik veikiant išvien, namai gali tapti saugesne vieta visiems.