Smurto prieš moteris srityje dirbančios organizacijos: reikia ne tulpių, o Stambulo konvencijos ratifikavimo
Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, apsaugos nuo smurto srityje dirbančios organizacijos kreipėsi į Seimą. Nevyriausybininkės prašo dovanoti ne tulpes, bet pagaliau ratifikuoti Stambulo konvenciją ir į Lietuvos teisę perkelti normas, kurios padėtų efektyviau kovoti su smurtu. Anot jų, persekiojimo kriminalizavimas – seniai pribrendęs reikalas.
„Stambulo konvencijos oponentai neretai sako, kad Lietuvoje egzistuoja visi teisės aktai, kurie užtikrina Stambulo konvencijoje numatytus aukų apsaugos standartus. Tai yra netiesa. Persekiojimo kriminalizavimas yra vienas iš pavyzdžių, kai nuo 2013 metų kartojame, kad „viską turime“, bet taip ir nepadarome, kad iš tiesų viską turėtume“, – portalui manoteises.lt sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, teisininkė Birutė Sabatauskaitė.
Persekiojimas – tai pakartotinis bauginančio pobūdžio elgesys, kurį ypač dažnai patiria moterys, bandančios nutraukti smurtinius santykius. Persekiotojai skambina, rašo žinutes, seka, pasirodo persekiojamo žmogaus darbe ir kitaip bando išlaikyti galią ir kontrolę persekiojamo asmens atžvilgiu. Stambulo konvencijos 34 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis imtis būtinų teisėkūros priemonių, kurios užtikrintų presekiojimo kriminalizavimą. 2016 m. tą buvo padariusi 21 Europos Sąjungos narė.
Žmogaus teisių organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad šalyje iki šiol nėra ir kitų Stambulo konvencijoje numatytų apsaugos ir pagalbos nuo smurto nukentėjusiems asmenims priemonių: apsaugos nuo smurto orderių, galioja pasenę seksualinio smurto apibrėžimai, pagalbą nuo smurto sistemiškai teikiama tik tiems žmonėms, kurie jį patyrė artimoje aplinkoje ir daug kitų.
„2020 m. policijos pareigūnai sulaukė 58 553 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Ratifikavusi Stambulo konvenciją, valstybė būtų įpareigota visiems nukentėjusiems asmenims užtikrinti skubią ir ilgalaikę apsaugą, tinkamą ir prieinamą pagalbą, kriminalizuoti įvairias smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formas bei vykdyti prevenciją“, – sako Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė.
Asociacijai priklauso 16 Lietuvoje veikiančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kurie kasdien teikia pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
Kreipimąsi be Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos palaikė ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija, vienijanti 44 moterų teisių srityje dirbančias organizacijas, bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Lietuva Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, pasirašė 2013 m. Kad ji įsigaliotų, konvenciją turi ratifikuoti Seimas.
Kreipimosi tekstą rasite ČIA.
