Smurtu teatre apkaltintas režisierius Artūras Areima: „Yra viena frazė, kurios niekada negali sakyti aktorius“
Režisierius Artūras Areima teigė, kad tai, kas įvyko trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre, – nepateisinama. „Mano karjera baigta“, – kelis kartus jis pakartojo trumpo interviu metu ir kiek plačiau papasakojo apie konfliktą. Klaipėdos dramos teatras ketvirtadienio popietę pranešė, kad premjerinio spektaklio „Ričardas III“ atsisakoma.
Ketvirtadienio rytą Klaipėdos dramos teatre buvo numatyta spaudos konferencija. Joje turėjo būti pristatytas premjerinis spektaklis – „Ričardas III“, pagal W.Shakespeare'ą. Tai bendras kūrinys su Artūro Areimos teatru.
Tačiau konferencija buvo atšaukta. Motyvas – įvykęs konfliktas tarp režisieriaus ir trupės. Vėliau 15min išsiaiškino, kad trečiadienio vakarą į teatrą vyko ir policijos pareigūnai.
Esą režisierius A.Areima smurtavo prieš vieną aktorių. Ketvirtadienį teatre priimtas sprendimas atsisakyti darbo su Areima. Atšaukiama ir premjera. Žiūrovai didžiausios sezono premjeros – „Ričardo III“ – neišvys. Teatras pranešė, kad auka esą fiziškai nenukentėjo, bet „patyrė psichologinį sukrėtimą“.
15min susisiekė su pačiu režisieriumi.
Ar jūs atsiprašėte aktoriaus?
Niekas man neleido atsiprašyti, nes yra daug teisuolių, kurie neprileidžia manęs. Rengia teismus iš karto. Tai šiandieninė karta.
Šiandien teatre vyko susirinkimas. Ar jus pakvietė į jį?
Nejuokaukit. Aš neįleidžiamas į teatrą. Aš jau nebe žmogus. Viskas. Jau esu paskutinė šiukšlė.
Ar buvo bandoma su jumis susisiekti?
Teatre nėra vadovaujančio žmogaus. Aš su Tomu (buvęs teatro vadovas Tomas Juočys, – aut. past.) kalbu. Jis supranta situaciją. Bet dabar teatrui vadovauja aktoriai.
Ar vakarykštė repeticija taip ir nutrūko? Ar buvo bandoma tęsti darbą?
Kaip jis gali būti tęsiamas, kai įvyksta tokie įvykiai? Nei aš galiu... Neatsigausiu greitai ir sau neatleisiu. Reikėjo man anksčiau sprendimą padaryti. Neturėjau būti spaudžiamas iš viso jį priimti (aktorių, – aut. past.).
Prieš dvi savaites nuoširdžiai paprašiau jo išeiti, nes negali padaryti, ką reikėjo, ir trukdė kitiems aktoriams. Bet jis įsiprašė atgal. Toliau vėl klydo...
Bet aš neteisinu savo elgesio, mano elgesys yra blogas. Jis nežmogiškas. Bet tiesiog... yra viena kertinė frazė, kurios negali niekada sakyti aktorius: „Ateik, režisieriau, suvaidink, parodyk pats geriau“. Atsitiko taip. Jis pasakė: „Nu ateik, parodyk“. Aš pasakiau: „Tu rimtai nori, kad ateičiau?“. Daug kartų paklausiau. Aišku, aš neteisinu savęs. Reikėjo, kaip kiti sako, pasiųst, išmesti. Jis iš viso scenoje turėjo praleisti 40 minučių.
Norėčiau, kad tie žmonės, kurie yra tie teisuoliai, kurie užsiima ne savo funkcijomis kaip aktoriai, ne teistų kitą žmogų, nes žmonės padaro klaidų gyvenime. Ir baisių klaidų.
Tai tegu mane baudžia institucijos ir Dievas, o nutiko, kad dabar labiau baudžia jie. Nors visas dienas sakė, kaip nuostabu kartu dirbti, kaip jautru, kad niekada nepakeliu balso. Po to visiems šokas, kad aš nepakeliu balso ir taip pasielgiau. Čia nesiteisinu… Įtampos, emocijos... Pats neturiu jokio paaiškinimo, nėra, nėra jo… Nežinau... Negaliu susitvarkyti pats su savo dabartinėmis emocijomis. Karjera baigta…
Kodėl, gi dar ne…
Toliau eis gandai, rašys žiniasklaida. Aš jaučiu, kad nežinau, ar čia reikia būti. Pasikeitė kartos. Anksčiau buvo svarbu pats kūrinys, menas. Kai toks įvykis įvyksta, kai kažkas sprogsta – tu jau nebe žmogus. Visą kūrybą gali išmesti į šiukšlinę. Apie nepagarbą kolegoms – nėra kalbama. Apie pagarbą kūriniui – nėra kalbama. Suprantu, kad negalima smurtauti…
Šiandieniniame teatre daug teisuolių, sukuria burbulą, po to kitą. Čia pabus, po to nueis padainuos kur televizijos laidoje. Svarbu būti žinomiems, kūryba nėra svarbu. Todėl ir suprantu, kad karjera baigta. Ne toje kartoje gimiau.
Gal jums tik šiandien taip atrodo…
Ne, ne, jau seniai žinau. Esu iš tos pereinamosios kartos. Nebėra atramos, nebėra korifėjų. Liko tik vaikai, kurie kalba apie savo traumas ir niekam neįdomu kalbėti apie tai, kas svarbaus vyksta aplink.