Socialinius projektus kurianti Gintarė Ramančionytė: „Mylėti save pradėsime tik tada, kai tapsime savimi“
Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleivei Gintarė Ramančionytei dar vos šešiolika, tačiau fotoaparato pagalba ji kalba apie pasaulines problemas ir griauna stereotipus. Kątik pristatytame, jau trečiąjame fotografijų cikle „Self-love“ Gintarė įamžino išskirtinės išvaizdos merginas, kurios, nepaisant peršamų standartų, sugebėjo save pamilti.
Esi pradedančioji fotografė. Ar tai pirmasis tavo socialinis projektas?
Šis socialinis projektas tai jau viso labo trečiasis mano bandymas kalbėti visuomenei aktualiomis temomis. Pirmasis mano projektas vadinosi „Free the nipple“, o antrasis – „Body positive“. Jie taip pat buvo susiję moteriškumo temomis.
Kodėl kaip socialinio projekto idėją pasirinkai būtent moterų įgalinimą (angl. „women empowerment“)? Kuo tau pačiai svarbi ši tema?
Kadangi esu moteriškosios lyties atstovė, lengviau suprantu su kokiomis problemomis susiduria merginos, tad lengviau ir jas analizuoti, galvoti projektus. Manau, visi pradedame daryti kažką nuo to, kas liečia ir mus pačius. Ši tema man asmeniškai labai svarbi, nes suprantu, ką reiškia mylėti save. Labai noriu, kad tai pajustų ir kitos mergaitės, merginos, moterys, nes, deja, yra daugybė moterų, kurios nejaučia nė lašelio meilės sau.
Tavo surengtoje fotosesijoje pozuoja merginos, kurios savo išskirtinumą pavertė privalumu. Kaip jų ieškojai ir kaip įkalbėjai sudalyvauti fotosesijoje, atskleisti tuos dalykus, dėl kurių žmonės kompleksuoja ar net save nuvertina?
Modelių šiam projektui ieškojau per socialinius tinklus, paskelbdama, kad vyks projektas ir kad ieškau modelių, kurie būtų kažkuo išskirtiniai. Jų net nereikėjo įkalbinėti, nes jos pačios save pasisiūlė šiam projektui.
Šiuolaikinėms merginoms pasitikėti savimi tampa ypač sunku: aplinka bando įsprausti į labai siaurus išvaizdos, mąstymo, elgesio rėmus, į kuriuos retas telpa. Ar pati susidūrei su šia problema?
Žinoma, su šia problema esu susidūrusi. Manau, kad į tuos rėmus buvau spraudžiama, nes nebuvau apsupta tinkamais, mane mylinčiais žmonėmis. Prie jų negalėjau būti savimi. Tai supratusi pradėjau keisti savo aplinką ir pagaliau, apsupusi save tinkamais žmonėmis, supratau, ką aš noriu matyti savyje ir tas suvokimas duoda drąsos būti savimi, nebijoti parodyti to pasauliui. Dažnai sakau, kad mylėti save pradėsime tik tada, kai tapsime tikrai savimi, o ne tada, kai vaikysimės standartus, kurie verčia mus tapti „tobulais“.
Kaip manai, kokią galią turi tokie socialiniai projektai? Ar tave pačią jie įkvepia?
Manau, kad tokie socialiniai projektai turi labai didelę įtaką, ypač pas mus, Lietuvoje, kur dar labai menkai kalbame šiomis temomis. Šios žinutės ypač neskleidžia mano amžiaus žmonės, paaugliai. Tokio tipo projektai mane įkvepia dar daugiau kurti ir savo darbais kalbėti nepatogiomis temomis.
Ar planuoji socialinius projektus įgyvendinti ir ateityje? Kokių ambicijų turi?
Planuoju vykdyti daugybę projektų, susijusių su visuomenės problemomis ateityje bei šį projektą („Self-love“) paversti ilgalaikiu projektu.