Sodo rudens darbų kalendorius

Rudens gėrybės / Fotolia nuotr.
Rudens gėrybės / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Žurnalas „JI“
A
A

Ar žingsniuodami gatve rasotą rytą pajutote, kaip kvepia sunokusiais obuoliais ir subrendusiais žolynais? Gamta jau pasirengusi rudens derliaus šventei. Šiek tiek nostalgiška, tiesa? Bet nėra kada pasinerti į patosą – metas ruoštis rudens darbams. Sode, darže, gėlyne rudenį jų tikrai nestinga...

Rugsėjo darbai pagal mėnulio kalendorių

♦ Derlių rinkti palankiausios rugsėjo 5, 6, 11, 12, 21, 26 dienos.
♦ Išgenėkite medžius. Palankiausios rugsėjo 2, 8, 9, 13, 18 dienos.
♦ Sodinkite ar persodinkite dekoratyviuosius augalus, vijoklius, daugiametes gėles, prieskonius, taip pat ir kambarinius augalus. Palankiausios rugsėjo 10, 17, 22, 29 dienos.
♦ Nepalankiausias metas bet kokiems su žeme susijusiems darbams rugsėjo 1, 15, 27, 30  dienos.

Metas pasirūpinti derliumi

Kiekvienos daržovių ar vaisių rūšies surinkimo laikas individualus, bet dauguma derliaus tradiciškai nuimama nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio. Tačiau nurinkti derlių dar toli gražu ne viskas. Kur kas sunkiau jį išlaikyti šaltuoju sezonu, kad neprarastų skonio ir vertės. Užtat ir norime pasiūlyti pluoštelį patyrusių daržininkų bei sodininkų patarimų.

► Agurkų, pomidorų, paprikų derlių patartina nuimti rugsėjo pradžioje. Šios daržovės baisiai nemėgsta darganų, ypač bijo šalnų. Jei pastaroji krimstelės, tiek iš jų ir tebus naudos – netiks nei laikyti, nei konservuoti.

► Per daug nedelskite ir su moliūgais, cukinijomis, patisonais. Juos taip pat derėtų boginti iš daržo pirmoje rugsėjo pusėje. Tik jei planuojate laikyti žiemai žalius, atidžiai patikrinkite, ar jų žievė pakankamai subrendusi ir kieta. Jei minkšta, geriau gaminkite iškart ar pasiruoškite konservuotų atsargų. Antraip iš jų teliks krūva puvėsių. Jei daržovių luobas kuo kiečiausias, neškite (jei tik panešate) į vėsų rūsį ir gražiai sudėkite. Daržininkų pastebėta, kad moliūgai ir kiti jų giminaičiai išsilaiko ilgiau, uždengti šiaudais ar šienu.

► Kalbant apie pomidorų derlių... Tikriausiai daugelis jūsų dar iš vaikystės pamenate, kaip rūpestingai močiutės sudėliodavo į dėžes žalius pomidorus ir uždangstydavo juos laikraščiais. Esą taip geriau noks ir ilgiau neges. Laikraščiais dangstyti nerekomenduojame, o visa kita galite daryti kaip močiutės laikais. Paskutinį pomidorų derlių iš tiesų geriausiai nuskinti vos pradedantį nokti. Patartina skinti su vaiskočiais. Susiraskite sausą medinę dėžutę ir į ją sudėkite pomidorus. Tik žiūrėkite, kad būtų sveiki, nes vienas supuvęs gali pagadinti ir kitus. Į dėžutę pomidorus geriausiai dėti dviem trim eilėmis. Pasak žinovų, verta tarp eilių kur ne kur įterpti česnako skiltelių – saugo nuo bakterijų. Nelaikykite dėžutės su pomidorais pernelyg šiltoje patalpoje – per greitai sunoks. Jei pomidorai užderėjo ypač gausūs ir skanūs, neprošal pasilikti ir vieną kitą sėkloms.

► Sėkloms tinkamiausi gerai sunokę vidutinio dydžio pomidorai, užaugę ant sveikų ir derlingų augalų, geriausiai nuskinti nuo pirmosios ir antrosios žiedinės kekės. Nuskintus galite dieną dvi palaikyti ant palangės, tada nuplaukite, nusausinkite, perpjaukite perpus ir išgremžkite iš vidaus sėklas. Jas sukrėskite į stiklo ar molio indą ir 2–3 dienas palikite rūgti savo sultyse. Paskui švariai nuplaukite, paskleiskite ant lininio ar drobinio audinio arba popierinės servetėlės ir apie tris savaites džiovinkite. Išdžiūvusias sėklas suberkite į popierinį maišelį ir laukite pavasario. Tiesa, 100 proc. garantijų, kad šios sėklos tikrai sudygs, jums niekas neduos. Bet kodėl gi nepabandžius?

► Susiruošėte raškyti pupelių ar pupų derlių? Neraukite visų daigų. Verčiau juos nupjaukite prie pat žemės. Kam to reikia? Žinovų teigimu, žemėje likusiose ankštinių daržovių šaknyse esama azotą gaminančių mikroorganizmų, kurie pagerina dirvos kokybę.

► Kada kasti žiemai skirtas bulves? Šiuo atveju galioja principas: nei per anksti, nei per vėlai. Nuo seno ūkininkai sakydavo, kad bulves privalu nukasti iki spalio 10 d. Įprastai vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos rugsėjo pradžioje, vėlyvosios – antroje rugsėjo pusėje. Jei bulves nukasite pernelyg anksti, jų žievė bus nepakankamai subrendusi ir sutvirtėjusi, kad išsilaikytų žiemą. Jei per vėlai, didelė tikimybė, kad orai pabjurs ir permirkusioje dirvoje nemažai bulvių liks neiškasta. Be to, per ilgai pabuvusios drėgnoje dirvoje, bulvės tampa neatsparios ligoms, veikiai ima pūti.

► Nukastas bulves tuoj pat suberkite į maišus. Bulvės netoleruoja saulės šviesos. Reikėtų perrinkti ir apžiūrėti, ar nėra pažeistų, apipuvusių. Žiemoti jas palikite vėsiame rūsyje, geriausiai sudėtas į dėžes ir pridengtas šiaudais.

► Sėkloms skirtas bulves, skirtingai nei tas, kurias valgysite, būtiniausiai palepinkite saulės spinduliais šiltnamyje arba esant geram orui tiesiai darže. Paskleiskite jas plonu sluoksneliu ir laikykite saulės atokaitoje apie savaitę, kol pažaliuos. Sakoma, kad pažaliavusios bulvės tampa atsparesnės ligoms, lengviau sudygsta ir užaugina gausesnį derlių.

► Atsikvėpę po bulviakasio, pamažu galite pradėti galvoti ir apie kitus šakniavaisius, kaip antai burokėlius ir morkas. Bet karštligiškai neskubėkite jų rauti. Geriausia tai padaryti spalio pradžioje. Išrovusi burokėlius ir morkas, nupjaukite jų lapus, o pačias daržoves sudėkite sausoje pastogėje, kad nudžiūtų, nubyrėtų žemės.

► Žiemoti tinka dėti į medinius aruodus ar dėžes. Dėkite sluoksniais. Sluoksnis daržovių, sluoksnis šiek tiek drėgno smėlio (tinka ir pjuvenos arba durpės). Dėžės viršų taip pat galite uždengti šiaudais. Morkos ir burokėliai ypač puikiai išsilaiko sudėti į kaupą. O ekologinės žemdirbystės propaguotojai sako, kad tokie šakniavaisiai kaip morkos išvis gali žiemoti nė neišrautos, dirvoje, tereikia jas žiemai užkloti šiltu ir storu šiaudų, lapų, žolių „patalu“, arba kitaip, mulčiumi. Prieš mėginant pastarąjį metodą, vertėtų pasikonsultuoti su tokios patirties turinčiu daržininku.

► Neskubėkite kapoti galvų ir vėlyvųjų veislių kopūstams. Rudens šalnos jiems nė motais, darže gali pūpsoti beveik iki Vėlinių. Nukirstos kopūstų gūžės puikiai išsilaiko rūsyje ant lentynos 2–5 ºC temperatūroje. Žinovai pataria jas išdėlioti „šachmatais“ kotais į viršų 2 ar 3 eilėmis. Tinka ir sugrupuoti po du, parišti už kotų ir palikti kaboti.

► Labai gera daržovė yra porai. Jei žiema ne itin speiguota, juos galima lysvėje laikyti kad ir visą žiemą. O jei mulčiuotumėte storu sluoksniu, galimas daiktas, netgi sulauktų kito pavasario ir stiebtųsi toliau. Jei porus išrovėte ir parsinešėte į patalpą, žinokite – jie nemėgsta šilumos ir šiltai laikomi ilgai neišbūna. Bene geriausia rūsio temperatūra –2–0 ºC. Porus sustatykite į švarų kibirą ir apiberkite smėliu. Jei tokios vėsios vietos neturite, kuo puikiausiai tiks laikyti ir šaldytuve.  

► Reta šeimininkė patiekalų gaminimą įsivaizduoja be česnako. Taigi pasirūpinkite, kad šis prieskoninis augalas būtų išrautas laiku ir tinkamai laikomas. Česnakus rauti reikėtų, kai nugelsta ir pradeda vysti jų laiškai. Šį darbą uždelsus, sutrūkinėja lukštai ir tada sunkiau sekasi išlaikyti per žiemą. Žinovai teigia, kad geriau ir ilgiau žiemoja vasariniai česnakai. Tereikia išrautus apie savaitę juos padžiovinti lauke ar gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusiems nupjaukite šaknis, o jų vietą akimirką galite palaikykite virš liepsnos. Sako, prideginus šaknis, česnakai geriau laikosi. Tik nenupjaukite iki pat galvutės laiškų – palikite jų maždaug 4–5 cm. Laikyti geriausiai paskleidus plonu sluoksniu negilioje dėžutėje sausoje vietoje. Drėgname rūsyje česnakams nepatinka, nebent juos laikysite druskoje. Tokiu atveju į puodą reikėtų įberti sluoksnį druskos, tada dėti sluoksnį česnakų ir vėl berti sluoksnį druskos. Uždengtą puodą galima statyti rūsyje ant lentynos.