Šokėja Iveta Lukošiūtė – atvirai apie prarastą kūdikį, namus Floridoje ir naują gyvenimo etapą

Prieš 25 metus paskui mamą į JAV išsikrausčiusi Iveta nepamiršo gimtinės – iki šiol puikiai kalba lietuviškai, nori vyrą Jenyą, sūnų Vidą ir dukrą Ilaną supažindinti su Lietuva / Beccos Bishop nuotrauka
Prieš 25 metus paskui mamą į JAV išsikrausčiusi Iveta nepamiršo gimtinės – iki šiol puikiai kalba lietuviškai, nori vyrą Jenyą, sūnų Vidą ir dukrą Ilaną supažindinti su Lietuva / Beccos Bishop nuotrauka
Dovilė Lebrikaitė
Šaltinis: Žmonės
2023-05-05 21:30
AA

„Noriu, kad būtų nuobodu“, – prisipažįsta Amerikoje gyvenimą kurianti šokių trenerė, pasaulio sportinių šokių čempionė Iveta LUKOŠIŪTĖ (42) ir čia pat juokdamasi priduria, kad greičiausiai taip nebus – ne jos būdui nuobodžiauti. Troškimas suprantamas – pastarieji metai Ivetai išties buvo sudėtingi. Todėl neįmanoma nesižavėti jos ryžtu kaskart atsitiesti ir rasti priežasčių nusišypsoti.

Iveta, kaip gyvenate?

Gerai, daug įvyko per praėjusius metus. Pardavėme namą Floridoje, pirkome kitą, dėl jo kilo daug problemų su įvairiausiomis inspekcijomis ir mūsų planas persikraustyti po trijų mėnesių žlugo – praėjo visi septyni. Tik prieš pat Kalėdas įsikėlėme į naujus namus. Užtrukome, kol pavyko susitvarkyti, turint vaikų tai nelabai įmanoma – jie eina ir neršia (juokiasi).

Anksčiau gyvenome komunoje – Floridoje yra tokie aptverti rajonėliai, turintys apsaugą ir krūvą taisyklių. Tarkime, jei nori prie namų gėlę ar krūmą pasodinti, reikia atsiklausti bendrijos, nes ji prižiūri, kad niekas negadintų vaizdo. Nori įsigyti šunį – taip pat reikia leidimo. Pasistatei per didelį automobilį – gausi elektroninį laišką, kad tavo mašina stovėti čia negali... Taisyklių labai daug, todėl pakilus namų kainoms sumanėme parduoti saviškį ir nusipirkti kitą – dabartinis namas šiek tiek mažesnis, bet sklypas labai didelis. Turime didžiulį 110 arų plotą, kur galime daryti, ką norime.

Išdrįstate dalytis ne tik džiugiais, bet ir skaudžiais išgyvenimais. Iki šiol atsimenu jūsų pernykštę nuotrauką iš ligoninės, kurioje atsidūrėte patyrusi persileidimą. Jis, beje, jums jau trečias...

Pirmieji du nutiko tarp Vido ir Ilanos, bandant susilaukti antro vaiko. Apie persileidimus niekas nekalba, todėl atrodo, kad jie nutinka tik toms, kurios turi sveikatos bėdų. Kai pirmą kartą jį patyriau, ištiko šokas: kaip taip gali būti? Juk esu sveika, sportiška, gerai maitinuosi...

Trečias persileidimas buvo pats skaudžiausias.

Jis įvyko taip vėlai, galvoje jau buvau sudėliojusi visą tolesnio gyvenimo planą.