Daugelio įvairių televizijos projektų dalyvė, šokėja ir choreografė Sandra Saikauskaitė (30) savo asmeninį gyvenimą slepia po devyniais užraktais, tačiau šį kartą laime nusprendė pasidalyti. Juolab, kad ji dviguba. Neseniai „Baltic Salsa Show Cup“ čempionate jos šokėjai iškovojo pirmąją vietą, o pati Sandra tiesiog spindi: „Šalia savęs turiu žmogų, kuris besąlygiškai palaiko mane kiekviename žingsnyje. Kartais pati nesuprantu, kaip jis su manim ištveria. Šią vasarą planuojame vestuves.“
Sandra, šiuo metu džiaugiatės ypatinga savo šokėjų pergale. Papasakokite daugiau.
Savaitgalį vyko „Baltic Salsa Show Cup“ čempionatas Klaipėdoje. Tai vienintelės rimtos tokio pobūdžio varžybos Pabaltijuje. Šiais metais važiavome su stipriausiomis šokėjų poromis ir džiaugiuosi, kad jos pasirodė puikiai (3 aukso medaliai, 1 sidabro, 2 bronzos). Nugalėjome ir tradicija tapusiose kubietiškos salsos „Rueda De Casino“ komandinėse varžybose, kur kiekvienais metais vyksta aistringa kova dėl geriausiųjų titulo. Afro-cuban kultūra domiuosi jau penkeri metai, lygiai tiek pat dalyvaujame šiose varžybose, ir 4 metus iš jų mano komanda tapo čempionais. Šią komandą sudaro neprofesionalai, žmonės, turintys kitas profesijas (žymus fotografas, ką tik išleidęs knygą, teisininkė, pardavimo vadybininkas...) ir begalinę aistrą šokiui. Prieš čempionatą jie beveik apsigyvena studijoje, nes dirbame išties daug. Esu reikli mokytoja, reikalauju maksimumo. Mano režimą turbūt ne bet kas ištvertų, bet esu tikra, kad pergales reikia užsitarnauti. Man tai be galo didelis pasididžiavimas. Pagrindiniai varžovai susirenka tiek iš Latvijos, tiek iš Lietuvos yra stiprūs konkurentai, geri šokėjai.
Jau kurį laiką nesirodote televizijoje, ar darbas su mokiniais – tikrasis jūsų profesinis pašaukimas?
Darbas su mokiniais kardinaliai skiriasi nuo darbo televizijoje. Televizija – kaip greito maisto restoranas. Čia niekam nerūpi „sveikas tas patiekalas ar nelabai“, svarbu, kad atrodytų padoriai, galėtum akimirksniu patiekti ir žmonės noriai jį suvalgytų. Vertybės ir išliekamoji vertė čia niekam nerūpi.
Kokios jūsų vertybės?
Man atrodo, kad ką valgai, tuo ir pats esi. Dėl to mane vis rečiau matote televizijoje. Tiesa, savo laiku iš televizijos pasiėmiau daug. Žmonės mane iki šiol atpažįsta kaip tą raudonplaukę šokėją. Plaukų spalvos keisti nebegaliu (nusijuokia). Štai neseniai kavinėje netikėtai priėjo mergina ir pasakė, kad yra mano gerbėja nuo tada, kai pamatė televizijoje.
Nejaugi televizija nieko gero gabiam žmogui negali pasiūlyti?
Įvairiuose projektuose dalyvavau, berods, ketverius metus. Vien dėl jų dabar turiu nemažai gerbėjų, tačiau laikui bėgant supratau, kad jeigu pabūsiu televizijoje dar metus, pražudysiu save kaip šokėją ir choreografę. Būtinai reikėjo pertraukos, nes būnant ten iš įpročio kai kurie dalykai netgi tampa normalūs, pavyzdžiui, kad turi paruošti šokį per dvi dienas ir dar išmokyti komandą ar partnerį. Taip normalūs šokiai tampa „medžių šokiais“, kažkokia parodija, nes šokėjai arba nešioja daiktus scenoje, arba mojuoja rankomis. Dar visi tie komisijos konfliktai su poromis, vienas kito žeminimas vardan didesnių reitingų... Ar tai yra normalu? Mane, kaip atsidavusią šokėją, tai vesdavo iš proto. Be to, jaučiu savotišką atsakomybę už tai, kas vyksta Lietuvos šokių pasaulyje. Dėlto dabar dažniau būnu užsienyje, nuolat praktikuojuosi, tobulinuosi, kad čia galėčiau atvežti ir duoti geriausia, ką galiu.
Ar yra bent vienas toks pasiūlymas, kurį gavusi neatsisakytumėte?
Darbas su mokiniais man suteikia sparnus. Aš atrandu save. Būdama mokytoja galiu išlieti savo kūrybą atverti sielą. Žinau, kad jeigu atiduosiu daug, tai ir gausiu daug. Televizijoje kartais būna priešingai: atiduodi dūšią, o gauni šnipštą. Prieš sugrįždama į ją stipriai pagalvočiau. Sudomintų, turbūt, tik teisėjavimas šokių projekte, kilnus projektas ar sveikatingumą, judesio kultūrą ugdanti laida.
- Tėčių netekusių Petro Daunio ir Sandros Saikauskaitės šokis pravirkdė Jurgitą Jurkutę-Širvaitę
- Šokėja Sandra Saikauskaitė Kroatijoje ir poilsiavo, ir šoko viename didžiausių salsos festivalių Europoje
- Pasaulinės salsos žvaigždės „Los Van Van“ susižavėjo lietuvių Sandros ir Imano šokiu: žiūrėkite video
Ar toks įtemptas darbo grafikas nekenkia asmeniniam gyvenimui?
Taip, įtemptas darbas tikrai dažniausiai kenkia asmeniniam gyvenimui. Bet aš, turbūt, laimės kūdikis, mat šalia turiu tokį žmogų, kuris besąlygiškai palaiko mane kiekviename žingsnyje. Kartais pati nesuprantu, kaip jis su manim ištveria. Šią vasarą planuojame vestuves.
Nesilankote iškilminguose vakarėliuose, jūsų vardas nešmėžuoja didžiausių Lietuvos portalų antraštėse. Prieš ką jums lengviausia būti atvirai?
Pastaruoju metu daug dirbu, tad ir žiniasklaidoje šmėžuoju mažiau. Nelabai mėgstu viešų vakarėlių, jaučiuosi juose tarsi nesava. Man didesnė prasmė – laikas su savo artimaisiais ir su savo mokiniais. Daug keliauju, beveik kas mėnesį stažuojuosi užsienyje, pas žymiausius afro-cuban tenerius. Žiemą dirbau su „Manto Show“, ruošiau šokėjas ir choreografijas. Vasario ir kovo mėnesiais vyko ruošimasis Salsos čempionatui. Nuolat treniruojamės su savo šokių partneriu, ruošiam naujus pasirodymus užsieniui. Be to, pradėjau semtis teisingo judesio, fiziologijos, anatomijos žinių, ateityje norėčiau padėti žmonėms, turintiems įvairių nusiskundimų dėl stuburo, sąnarių. Aš – kukli. Nemoku iš savęs daryti nei skandalų, nei sensacijų. Nemėgstu perdėto dėmesio, o ypač to, kuris nesusijęs su mano darbine veikla. Savo jausmus dažniausiai slepiu po devyniais užraktais, tad ir žiniasklaida nepuola persekioti manęs.
