Šokėjas Vytautas Mackonis su žmona Natalija medų kopinėjo Kenijoje
Medaus mėnesiui tolimąją Keniją pasirinkęs šokėjas Vytautas Mackonis ir jo žmona Natalija Mackonienė neprašovė – parsivežė puikius įspūdžius, tūkstančius nuotraukų ir spalvingų prisiminimų, kurių užteks dar ne vienam mėnesiui.
Kodėl pasirinko nevisai įprastą kelionės kryptį? Norėjo egzotikos. „Nebuvome ten buvę, be to norėjosi laiką leisti šiek tiek įdomiau nei tik gulėti prie viešbučio baseino ir degintis išvertus bangą ar gerti kiauras dienas. Norėjosi šiek tiek egzotiškesnių potyrių“, kalbėjo Vytautas su žmona Kenijoje ilsėjęsis dvi savaites. O grįžęs jis iškart paniro į repeticijas, nes naujajame projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ sezone profesionalus šokėjas pasirodys su Gintare Gurevičiūte.
Pakerėjo turtinga gyvūnija
Vytautas tikino, kad jam net sunku įvardinti, kas medaus mėnesio metu paliko didžiausią įspūdį. „Patyrėme daugybę įvairiausių nuotykių, įsimintinų akimirkų buvo daug. Daugiausia žavėjomės išskirtine gamta, atmintin įsirėžė safaris, kai laukinius gyvūnus praktiškai gali paliesti ranka, apžiūrėti iš arti, nufotografuoti“, – kalbėjo jis.
Vytauto teigimu, išskirtiniausias jųdviejų su Natalija nuotykis buvo vėžlio gelbėjimo operacija. „Vidury nakties netoli viešbučio radome didžiulį jūrinį vėžlį, kuris dėjo kiaušinius ir po to buvo per daug nusilpęs, kad grįžtų atgal į vandenyną. Jis svėrė apie 200-300 kilogramų, o mes kartu su viešbučio apsauginiu padėjome jam pasiekti vandenį ir pamatėme, kaip jis nuplaukia. Tai tikrai buvo įdomus ir neeilinis jausmas“, – prisiminimais dalijosi jis.
Jaunavedžiai pasakojo kiekvieną dieną leidę romantiškai nuo pat ryto iki vakaro. „Nebuvo taip, kad tik vakare prie žvakių šviesos vakarieniaudavome. Ir rytais sugalvodavome, ką nuveikti, rasdavome užuovejas tarp koralų, ten ir deginomės, ir niekieno nematomi skaitėme knygas. Nuveikėme viską, ką reikia nuveikti per medaus mėnesį“, – linksmai pasakojo šokėjas.
Kainos – kaip Vakarų Europoje
Pasak Vytauto, Kenijoje daug kontrastų – žmonės labai turtingi arba tikri vargšai, tarpinio varianto nėra. Lietuvių porai susidėlioti kelionės planą pagelbėjo pažįstama iš kelionių agentūros, tačiau jiedu su Natalija visas pramogas užsisakė vietoje. „Taip gerokai pigiau, galima derėtis. Kenijoje nustatytų kainų kaip ir nėra, nebent aukšto lygio prekybos centruose, kur jos užrašytos. Visur kitur kaina – derybų klausimas. Galima netgi pasiūlyti daiktą, kurį turi užsivilkęs ant savęs“, – juokėsi V.Mackonis.
Kad ir kiek būtų skurdžių žmonių, lyginant su Lietuva pasak keliautojų, Kenija brangi šalis. „Specialiai pasižiūrėjome kainas Vokietijos Frankfurto oro uoste ir Kenijoje – jos panašios. Už viską galima mokėti vietiniais šilingais, eurais arba JAV doleriais. Kainos eurais tos pačios kaip Vakarų Europoje, nors dalies vietos gyventojų pragyvenimo lygis labai žemas“, – mitą apie pigų poilsį Afrikoje griovė Vytautas.
Šokėjas tikino, kad tiek jis, tiek jo žmona labai norėtų sugrįžti į Keniją. „Susipažinome su gerais, smagiais žmonėmis. Manau, kad mūsų noras virs ketinimu. Galbūt ne kitais metais, bet po poros metų – tikrai. Tikėkimės, kad pavyks ir vestuvių metines ten atšvęsti“, – šypsojosi jaunas vyras.