Solveiga Mykolaitytė – apie savo ir mylimojo patirtį Tailando džiunglėse: „Mantas bluosto nesudėjo“

Azijos egzotikos pirmą kartą pora ragavo dar prieš pandemiją – tarsi nujausdamas Mantas tada įkalbėjo mylimąją atrasti grožiu užburiančius kraštus.

„Iki užsidarant pasauliui, Tailande praleidome kelis mėnesius. Ko tik neveikėme! Beveik visąlaik prasėdėjome ant lagaminų: keitėme miestus, salas, apsistojome skirtingose vietose. Tailandas pasirodė toks didžiulis ir spalvingas, jog iškart pamaniau: „Čia ne kartą sugrįšiu.“

Azijoje pora vėl apsilankė beveik po dvejų metų. Anksčiau šaltuoju metų laiku Mantas su kolegomis Tailande žiemodavo ir treniruodavosi, tad, atsiradus galimybei ten išvykti, pasiūlė Solveigai keliauti kartu.

„Dargana, tamsa dažnai daro neigiamą poveikį nuotaikai bei sveikatai, todėl Mantui pasišovus suplanuoti kelionę aš nesipriešinau“, – Žmonės.lt pasakoja ji.

Solveiga pripažįsta, kad pandemijos padariniai šalyje – skaudūs.

„Ypač nustebome aplankę mažesnes saleles. Gyvenimas čia smarkiai pasikeitė, nebėra turistų srautų, kai kur – lyg kokia apokalipsė būtų įvykusi. Uždarytos kavinukės, viešbučiai, kiti traukos centrai. Vietiniai jau spėjo mums išsipasakoti, kad dauguma laikėsi tik iš užsienio lankytojų pinigų, jų nebelikus teko skelbti bankrotą, parduoti turtą.“

Pokyčius Solveiga pastebėjo ir aptarnavimo sektoriuje, anot jos, švelnieji tailandiečiai tapo dar švelnesni.

„Nuo pastarojo karto, kai čia viešėjome, rodos, sulaukėme dar daugiau pagalbos. Tailandiečių kultūra man ir taip buvo padariusi įspūdį, bet dabar jie ypač stengėsi. Vietiniai – ramūs, paslaugūs, per daug neįkyrūs, nuolat šypsosi. Net kai kokią nesąmonę padaro, neįmanoma ant jų pykti. Tas kartojamas „oi, soly, solyyy“ (ne taip tariamas angliškas „sorry“– red. past.) akimirksniu prajuokina.“ 

Pora bene daugiausia laiko leido Pukete.

„Aš mokiausi, dirbau nuotoliniu būdu, Mantas – treniravosi. Pukete apstu įvairių pramogų. Jau vien ko vertas dinamiškas miesto senamiestis. Kur pažvelgsi – įspūdinga architektūra, per visą teritoriją išilgai driekiasi spalvota pagrindinė gatvė. Sekmadienio turgus Pukete – šventas reikalas: vietiniai kviečia paragauti skaniausių patiekalų, įsigyti išskirtinių produktų, originalių drabužių.

Savaitgaliais keliaudavome į gretimas saleles pasidžiaugti paplūdimiais ir laukine augalija. Kalėdas sutikome fantastiškose džiunglėse – apsigyvenome namelyje medyje, kuris yra ant kalno. Susižvalgėme dar prieš vykstant, kad reikia nuotykių. Na, ir ką? Laiką leidome be elektros, įprastų patogumų. Net miegamasis buvo be sienų, lovą gaubė tik plonytis tinklas nuo vabzdžių. Ekstremali patirtis. Džiunglėse greitai temsta, susiruoši miegoti, drybsai lovoje ir klausaisi, kaip beždžionės klykauja, – juokiasi Solveiga. – Mantas pirmą naktį tame namelyje bluosto nesudėjo, saugojo mane, nes viena tailandietė močiutė prigąsdino, kad beždžionės išsineš. O aš parpiau išsijuosusi kaip tikra džiunglių mergaitė.“

Tailande pora pratinosi prie vietinio gyvenimo: „Kelionės motoroleriu, slapti paplūdimiai, vietinis maistas. Kuo toliau nuo turistų, tuo įdomiau. Taip greičiau gali suvokti tikrą šalies grožį.“

Gyvenamąją vietą, anot lietuvių, geriausia rinktis jau atvykus. Keletą dienų po skrydžio jiedu praleido viešbutyje, o iš jo persikraustė į naujus laikinus namus žalumos apsuptyje.

„Labai rekomenduoju pažinti kuo daugiau Tailando kampelių. Pirmiausia patariu aplankyti Khao Sok nacionalinį parką – įspūdžius po kelionės į jį galėčiau berti valandų valandas. Matėte filmą „Avataras“? Ten kažkas tokio... Augalai, kurie prisilietus pasislepia, žadą atimantys turai per krioklius ir kalnus.

Tiems, kas svajoja apie ypač žydrą jūrą, siūlau aplankyti Koh Lipe salą – ją apeiti galima pėsčiomis! Ten plaukiojome valtele, Mantas su draugais žvejojo. Vyrai pagavo didžiulį laimikį. Grįžę į pakrantę kepėme kardžuvę, gardžiavomės ja kaip kokie robinzonai. Likusią dalį laimikio vyrukai padovanojo vietiniams žvejams.“

Fotogalerija: