Jei atidžiai skaitėte ankstesnį žurnalą „Žmonės“, turbūt pastebėjote mano trumpą filmo apie ypatingą dailiojo čiuožimo asmenybę rekomendaciją. Šįkart norėčiau, kad ilgiau liktume ten pat, ledo arenoje, Holivude. Tik čia šalia amerikietiškų blizgučių ir gerbėjų šūksnių mums dvelks skandinaviški vėjai.
„Sonja. Baltoji gulbė“, režisierė Anne Sewitsky, 2018 m.
Ledo karalienės, dailiojo čiuožimo įkvėpėjos Sonjos Henie istoriją pirmąkart išvydau Šiaurės šalių kino forume „Scanorama“. Ji taip užbūrė ir įkvėpė, kad dabar tiesiog sprogstu iš džiaugsmo, jog galėsite ją žiūrėti namų kine.
Nors Sonjos istorijoje laimės mažai. Tiksliau, spigus džiaugsmas, gerbėjų minios, meilužių tuntai, neva atsidavusi šeima iš tikrųjų tušuoja didžiulį vidinį skausmą, priklausomybes ir prognozuoja niūrią baigtį.
Žinote, šis filmas yra vienas tų klasikinių paveikslų, skirtų beprotiškam talentui pagerbti ir priminti, kokia slidi riba tarp šlovės ir šešėlio. Ir kaip svarbu šalia turėti nuoširdžiai besirūpinančių, atjaučiančių, suprantančių ir džiaugsme, ir varge. Nepraleiskite progos susipažinti su „Sonja. Baltąja gulbe“. Pažadu, kad pradžiugins akis, paliks minčių ir paskatins pasikalbėti su artimiausiais. Linkiu prasmingo žiūrėjimo!