Šorena Džaniašvili: „Turiu dvejus namus – kur gimiau pati ir kur gimė mano vaikas“
Dažnam atrodo, kad muzikanto kelias – vien nesibaigiantys vakarėliai, dėmesys ir interviu dalijimas. Iš tiesų tai yra ne tik sunkus kūrybinis darbas, tačiau ir kiti procesai – kelionės į tarptautines muges, naujų kontaktų ir pažinčių mezgimas, ieškojimas tinkamų scenos partnerių ir nuovargis, kol atrandi patį tinkamiausią skambesį sau bei klausytojams.
Apie ilgus ieškojimus ir keliones kalbamės su neseniai naują programą „Shorena ROCKS!“ pristačiusia Šorena.
Ar dažnai keliauji į Gruziją?
Jei turiu laiko, stengiuosi nuvažiuoti dažnai, bet paskutinį kartą pavyko nuvykti tik vasarą. Dažnai važiuodavau į Gruziją žiemos švenčių periodu, bet šiais metais dėl didelio koncertinio krūvio ir pasiruošimo naujai programai nepavyko – visą laiką vyko repeticijos. Jeigu atrandu daugiau laiko, kas kartą norisi nusipirkti bilietą ir aplankyti savo šeimą, draugus ir mylimą miestą. Kad ir trumpam.
Ar ten randi tokį įkvėpimą, kokio nepavyksta gauti Lietuvoje? Kas Gruzijoje kitaip?
Šių metų vasarą, prieš programos „Mano širdies muzika“ atnaujinimą, buvo atskridęs Dima Golovanov – dainų aranžuotojas ir puikus klavišininkas, grojantis šią programą. Mes su šeimomis kartu pabuvom ir kalnuose, ir prie jūros, pažiūrėjom skirtingus regionus, kaip skiriasi tradicijos, žmonės, muzika, skambesys skirtinguose miestuose. Tai yra be galo įdomu. Kuriant kažkokią muziką, vientisą programą iš skirtingų regionų, to prieskonio neįmanoma pagauti ten nepabuvus. Gal ir įmanoma, bet nebus taip skanus.
Mūsų kelionės deka „Mano širdies muzika“ tikrai pasikeitė ir, manau, tapo daug įdomesnė.
Dėl mano pačios įkvėpimo, jis ateina tik tada, kai kažką veikiu, mano mintys yra jau kažkur kūryboje. Dėl to Lietuvoje jos yra daug daugiau, nei Gruzijoje – ten labai daug chaoso galvoje, aplink sukasi draugai, šeima, norisi visą laiką būti su jais, gyventi dabar ir čia. Dėl to lieka labai mažai laiko susikaupimui. Tai žinau ir nemėginu savęs apgaudinėti, kad nuvažiavusi daug laiko skirsiu kūrybai – tam jo nelieka. O dėl vietos, kuri mane įkvėpia, duoda daug idėjų, laisvės pojūtį ir jėgos, tai yra Ispanija, Barselona.
Kurią šalį laikai savo namais?
Aš turiu dvejus namus – kur gimiau ir, kur gimė mano vaikas (šypsosi).
Važinėji į užsienyje vykstančias tarptautines muzikos muges. Papasakok, kokią patirtį parsiveži iš ten, kuo jos Tau naudingos, gal planuoji keliauti į kokią artimiausiu metu?
Jau buvau ne vienoje muzikos mugėje. „Womex – World Music Expo“ (Kardife ir Santiago De Kompostelo) du kartus, „Midem“ (Kanuose), labai laukiu, kol Kovo gale važiuosiu į „Bebel Med Music“ Marselyje. Jei buvau tiek kartų ir su nekantrumu laukiu dar vieno, reiškia matau daug naudos. Visų pirma – pažintys, bendravimas su tais žmonėmis, kurie yra pagrindiniai veikėjai, kuriantys ir sudarantys pasaulio muzikos rinką. Taip pat su festivalių, koncertų organizatoriais, agentais, žodžiu, visi, iš kurių tikrai galiu daug išmokti, suprasti pasaulio muzikos srityje, kuri man yra pati įdomiausia. Jau nekalbu apie ten vykstančius koncertus, kurie yra labai retos galimybės per 4 dienas pamatyti tiek atrinktų geriausių skirtingų žanrų tų metų koncertų iš visų šalių.
Ir, žinoma, svarbiausias tikslas – kažkada irgi turėti galimybę būti ten. Naujas projektas nesusikuria per vieną dieną tik susipažinus, todėl visi, kas atvažiuoja, jau turi pakankamai veiklos, projektų ir planų net keliems metams į priekį. Bet kuriuo atveju, visuomet bus reikalingi nauji projektai, atlikėjai. Tam ir yra visos tos mugės – padėti surasti vieniems kitus, duoti žinią apie save, vėliau palaikyti ryšį ir, atsiradus bendrai idėjai ar laisvam laikui, įgyvendinti ją su tais žmonėm, kuriuos vertini, kaip šios srities profesionalus.
Mane apskritai domina visas muzikos pasaulis – įdomu, kas vyksta, kokie koncertai – kai tik turiu galimybę, einu į gyvo garso pasirodymus. Visas tas muges ir koncertus privalo gauti kiekvienas atlikėjas. Kiekvienas geras pamatytas pasirodymas palieka kažką tavo galvoje apie elgesį scenoje, dainavimą, judėjimą, kiekviena konferencija apie muzikos pasaulyje vykstančias naujienas duoda tau daug informacijos apie bendrą savo srities suvokimą, ir tik tada dingsta tos tuščios akys, su kuriomis negalima išeiti į sceną: kai nesupranti, apie ką dainuoji, kodėl, kam... Atsiranda tiksli informacija, suvokimas, ką nori padaryti scenoje, o tai puikiai jaučia ir žiūrovai. Aš pati jaučiu tą poveikį ir man labai patinka šis jausmas.
Kaip žiūrovai toliau priima „Shorena ROCKS!“ programą, kaip ji auga ir keičiasi, gal atrandi joje vis naujų spalvų?
„Shorena ROCKS!“ projektas gimė labai spontaniškai ir smagiai. Jame groja nuostabūs muzikantai. Apskritai, Lietuvoje su muzikantais man labai sekasi. Tiek „Mano širdies muzika“, tiek „Shorena ROCKS!“ muzika skamba taip, kaip ir turi skambėti ir tai vyksta muzikantų bei visos komandos aplink mus dėka. Mindaugas Balčiūnas, Gediminas Andriškevičius, Jonas Lengvinas, Andrius Murencevas – su jais per koncertus atiduodame šimtą procentų savęs, ką jau kalbėti apie mūsų agentūros („Rootslive“ – red.past.) indėlį, kad mes galėtume taip jaustis. Programa mus įkvėpia, todėl negalime savęs taupyti.
Pirmąją programos dalį sudaro rinktiniai roko kūriniai, kurie man pačiai labai patinka ir tinka, antrąją dalį prasideda visiškas atsipalaidavimas, laisvė scenoje – Aloe Blacc, Amy Winehouse, James Brown... Man patinka, kad per vieną koncertą, vieną vakarą, galiu būti visiškai skirtinga: rimta, pikta, linksma, juokinga... Aš tokia ir gyvenime. Džiaugiuosi, kad scenoje galiu būti natūrali. Kiek buvo koncertų, publika priima labai šiltai, triukšmingai: žiūrovai šoka, dainuoja, juokiasi, žodžiu, viskas taip, kaip ir turi būti šioje programoje. Ji yra skirta visiškam atsipalaidavimui. Tiek kūno, tiek balso, tiek širdies, juk ir aš tai darau scenoje.
Kovo 7 dieną dar kartą kviečiu visus į „Tamstą“, kur būsime jau su truputį pakoreguota programa, atsiras naujų dainų. Kovo 15 dieną koncertuosime Druskininkuose, o Balandžio mėnesį aplankysime ir kitus miestus.