Sostinė nusidažė vaivorykštės spalvomis: „Baltic Pride“ sutraukė tūkstantinę minią
Šeštadienį Vilniaus centro gatvės nusidažė vaivorykštės spalvomis – čia vyko LGBTIQ bendruomenės „Baltic Pride“ eitynės.
Likus kelioms dienoms iki renginio vienas iš šio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko tikėjosi, kad į eitynes susirinks apie 10 tūkst. žmonių iš trijų Baltijos šalių. Atrodo, kad V.Simonko neklydo – Vilniaus gatves išties užpildė gausi linksmai nusiteikusių dalyvių minia.
Nors pačios eitynės turėjo prasidėti 14 val., šių dalyviai prie Bernardinų sodo pradėjo rinktis likus porai valandų iki renginio. Didžioji dalis eitynių dalyvių čia pasirodė pasipuošę ryškiais drabužiais – kai kurie nevengia ir ekstravagantiškų įvaizdžių. Ryškiaspalvė minia, be jokios abejonės, pasipuošė ir LGBT simbolika.
Penktą kartą sostinėje rengiamo Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalio „Baltic Pride“ dalyviai, kurių daugumą sudaro jaunimas, mosavo LGBTIQ, Lietuvos, Ukrainos vėliavomis.
Eisenoje – keliolika „vaivorykštės“ spalvomis papuoštų automobilių, autobusų. Iš jų skambėjo muzika, o šalia šoko renginyje dalyvaujantys žmonės.
Vilniuje vykstančiame „Baltic Pride“ dalyvavo ir pramogų pasaulio atstovai, visuomenininkai, Lietuvos ir užsienio šalių politikai, diplomatai. Eitynėse dalyvavo žurnalistas Andrius Tapinas, dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, dainininkė Migloko, dainininkė Erica Jennings, aktorė Elžbieta Latėnaitė, nuomonės formuotojas Naglis Bierancas, prodiuseris Martynas Tyla, aktorius Gytis Ivanauskas.
Žinutė politikams
Kaip sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, visuomenė tampa tolerantiškesnė, todėl renginys vis labiau tampa švente, o ne protestu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pokyčiai „nėra visur tolygūs“.
„Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, tačiau šiek tiek atsilieka mūsų politikai. Mes bandome nusiųsti žinutę, jog ir mes esame rinkėjai, jūs turite mus išgirsti ir pamatyti“, – kalbėjo V.Simonko.
„Mes matėme, kas buvo per paradą Kaune, turbūt Kaunas turės praeiti tą patį kelią, kurį praėjo Vilnius“, – pridūrė jis.
Pirmą kartą eisenoje dalyvavusi 19-metė studentė iš Latvijos sakė esanti patenkinta, jog čia „gali būti savimi“.
„Esu labai patenkinta ir manau, kad dalyvausiu kituose renginiuose. Tai yra protestas už žmogaus teises, bet man tai – ir vakarėlis, kuriame galiu didžiuotis būdama savimi“, – kalbėjo Anya Alkova.
Sostinėje pirmasis „Baltic Pride“ surengtas dar 2010-aisiais, tuomet neišvengta provokacijų.
Ne tik už lygybę, bet ir už taiką
Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.
Humoristas Paulius Ambrazevičius teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.
„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.
Pasak P.Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.
„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.
Tuo metu pirmą kartą renginyje dalyvavusi 35-erių rusė Ana Simanova teigė besidžiaugianti, kad renginyje atkreipiamas dėmesys ir į karą Ukrainoje, kur daugiau nei tris mėnesius Kremliaus pajėgos tęsia nuožmias atakas.
Pasak jos, žmones po truputį apima vadinamasis karo nuovargis, todėl labai svarbu neužsimiršti.
„Gali atrodyti, kad darai nepakankamai, bet visi turi stengtis daryti kiek gali daugiau ir nenuvertinti savo indėlio“, – kalbėjo dėl darbo pernai į Lietuvą atvykusi rusė.
Fotogalerija: