Sotera Šveikauskaitė įsikūrė Marbeljoje – šeimos persikraustymą su kūdikiu lėmė svarbi priežastis

Rugpjūčio pradžioje Sotera su visa šeima drąsiai žengė žingsnį pirmyn ir nutarė išskristi į Ispanijos pietuose esantį Marbeljos miestą. Sprendimą išvykti paskatino laisvesnio gyvenimo troškimas ir neaiški bei nestabili Lietuvos situacija dėl pandemijos – moteris nutarė, kad dėl savo šeimos saugumo kuriam laikui bus saugiausia gyventi kitoje vietoje.

„Galvojome, kad Lietuvoje visa situacija dėl koronaviruso neaiški, sergamumas didelis, o artėjant žiemos sezonui, vėl, tikėtina, būsime uždaryti, todėl nusprendėme išvykti. Nors namuose ir gera, bet vis tiek norisi laisviau gyventi, nebijoti to viruso. Vis tiek nesinori susirgti, todėl sugalvojome pagyventi Ispanijoje, kur sergamumas, na, bent mūsų regione, žymiai mažesnis – dabar per parą serga vos iki 30 arba 50 žmonių. Nejaučiame streso, viskas patogiai, faina ir tikrai labai smagu čia“, – savo sprendimą 15min paaiškina Sotera.

Moteris pasakoja, kad Ispanija su koronavirusu tvarkosi šiek tiek lengviau – čia nėra galimybių pasų, ribojimai švelnesni, o kaukės privalomos tik uždarose patalpose, nors didelė dalis žmonių savanoriškai jas dėvi ir lauke. Tas pats ir su pasiskiepyti norinčiais žmonėmis, kurie, anot jos, noriai tai daro.

„Manau, kad Ispanija išmoko savo klaidas ir tikrai puikiai tvarkosi. Sergamumas tikrai sąlyginai nedidelis. Visi dėvi kaukes, kai kurie net lauke. Saugomės, dezinfekuojame rankas ir laikomės visų saugumo reikalavimų. Tačiau vis tiek gyvename ženkliai laisviau nei Lietuvoje, nes visi mėgaujasi draugijomis. Iš tiesų net nesijaučia tos pandemijos.

Toks jausmas, lyg būtume sugrįžę kelis metus atgal, išskyrus kaukes, kas tikrai yra labai gerai, nes tokiu būdu apsisaugai ne tik nuo kovido, bet ir kitos ligos prie mūsų mažiau limpa“, – tikina ji.

Pasiteiravus, kaip atrodė pati pradžia tik atvykus į kitą šalį, Sotera neslepia – labai paprasta. Iš pradžių ji vyresnei dukrai surado mokyklą, kad ši turėtų kuo užsiimti, susirastų naujų draugų ir išmoktų naują kalbą.

„Galvojome leisti į darželį, bet Ispanijoje nuo trejų metukų leidžiama į mokyklą. O kitai mažylei viskas gerai. Ten, kur mama, tėtis, sesė, tai ji gali į bet kokią šalį, miestą keliauti, nes jai tiesiog nebus svarbu. Jai gerai ten, kur jos šeima“, – pasakodama apie 9 mėnesių dukrą šypsosi Sotera.

Nors vyresnioji iš pradžių džiaugėsi atvykusi į Ispaniją dėl senelių bei šilumos, tačiau pirmos dvi savaitės mokykloje nebuvo iš lengvųjų. S.Šveikauskaitė pasakoja, kad dukrai buvo emociškai sudėtinga vien dėl naujos kalbos, mokyklos ir apskritai vietos.

„Mes labai dėl jos jaudinomės. Daug kalbėjomės su pedagogais, psichologe, kaip čia paruošti. Bet adaptacija greitai baigėsi, užteko keletos savaičių ir ji jau su šypsena ėjo į mokyklą. Anksčiau imdavome privačiai, kad ją pamokytų, bet jau eina trečias mėnuo, tai tikrai jaučiasi, jog ji susikalba, gali žaisti, bendrauti ir matosi esanti laiminga.

Aišku, ji pasiilgsta namų, sako, kad ne čia mūsų namai, o Lietuva. Bet pasakome, kad turime stebėti situaciją. Aiškiname, kad mes neišsikraustėme, o tarsi atostogaujame ir čia leidžiama laiką tol, kol viskas normalizuosis“, – pasakoja ji.

Paklausus, ar dėl dviejų žavių atžalų pavyksta atrasti laiko ir sau, Sotera pripažįsta, kad su tuo kiek sudėtinga, nebent viena dukra tuo metu yra mokykloje, o kita ramiai miega.

„Kai turi du vaikus, tai tikrai yra ką veikti. Bet savaitgaliais nėra taip, kad mes išsiskiriame ir mane vyras išleidžia, o aš jį. Na, kad pailsėtume, mums gera būti visiems kartu. Mes kažkaip esame sulipę ir dažnai visas veiklas, visus laisvalaikio praleidimo būdus leidžiame kartu. Nejaučiame, kad reikia vienas nuo kito pailsėti.

Aišku, buvo keletas kartų, kai seneliai mus išleido šiek tiek vakare susitikti su draugais be vaikų, bet mes truputį pabūname ir labai jų ilgimės“, – šypsosi ji.

Sotera neslepia, kad ilgesį ji jaučia ir Lietuvai, o ypač ten gyvenančių senelių ir draugų. „Čia irgi spėjau susirasti draugų, bet bendrauti savo kalba yra daug lengviau, daug smagiau ir labiau gali save išreikšti, išsakyti juokus. O visos pandeminės Lietuvos situacijos, prasto oro tai tikrai nepasiilgau“, – juokiasi S.Šveikauskaitė.

Per du mėnesius Ispanijoje Sotera suprato, kokioje gražioje, gamta turtingoje ir įvairiomis vietomis žavinčioje vietoje gyvena. Todėl nenuostabu, kodėl tik atsiradus laisvam laikui, šeima keliauja ir stengiasi pajusti šio regiono kultūrą.

„Dukra iki keturių būna mokykloje, paskui mes ją pasiimame ir ji du kartus per savaitę eina į gimnastiką. Kol ji ten būna, mes vaikštome prie jūros. Daug pamatome. Man čia gera, jaučiuosi saugi, labai šviežias maistas, kuris irgi duoda daug pridėtinės vertės čia gyvenant. Realiai visus metus čia galima džiaugtis skaniausiais vaisiais, daržovėmis ar jūroje pagauta žuvimi.

Atsimenu neseniai ir jūroje maudėmės. Pagalvojau – kada paskutinį kartą Lietuvoje galėjome maudytis tokiu metu, kai toks šiltas oras? Iš tiesų labai smagu gyventi vis dar vasaroje, mėgautis tuo geru oru. O vakare nesinori kažkur toli važiuoti, nes reikia grįžti, ruošti pamokas vaikui ir ruoštis kitai dienai“, – 15min pasakoja ji.

Sotera tikina, kad tiek ji, tiek kiti šeimos nariai čia jaučiasi ypatingai laimingi. Ji pastebėjo, kad sprendimą atvykti į kitą šalį ir apsisaugoti nuo viruso priėmė ir kitų šalių gyventojai. Pavyzdžiui, jų dukra lanko tarptautinę mokyklą, kurioje taip pat mokosi dėl pandemijos iš Švedijos, Vokietijos atvykusių šeimų vaikai.

Apie tai moteris sužinojo ir iš savo sekėjų, kurie planuoja gruodį bei sausį atvykti be atgalinio bilieto. Ji mano, kad žmonės pavargę nuo esamos situacijos ir nori laisviau gyventi.

„Iš tiesų tokių kaip mes yra nemažai. Daug kas atvažiavę dėl neaiškios pandeminės situacijos jų šalyse. Bet ir mūsiškių nemažai atvažiuoja arba žada atvažiuoti. Kasdien gaunu iš sekėjų žinučių, kad ketina atvykti į Ispaniją, klausia patarimų, o aš jais mielai pasidalinu ir tikrai laukiu visų. Smagu turėti čia savų tautiečių.

Ką pastebėjau pas ispanus, ko galbūt mes turėtume pasimokyti, jie labai atsipalaidavę, nekreipiantys dėmesio. Tikrai žavu, kad žmonės ne per daug apsikrauna“, – pastebi pašnekovė.

O kada ji planuoja grįžti į Lietuvą? Sotera atskleidžia, kad kaip tik planuose yra mintys į gimtinę atskristi būtent švenčių metu, bet ar ilgai joje liks – moteris dar nežino.

„Žiūrėsime toliau, ar grįšime į Ispaniją, ar liksime. Bet turbūt dar palauksime, nes Lietuvoje situacija labai neaiški, atrodo, kad nėra pagerėjusi. Kol kas neplanuojame nieko, mėgaujamės šia diena, nes pastarieji metai ir taip buvo niūrūs, nepaisant to, kad vėliau susilaukiau dukrytės. Tai ir geri, ir niūrūs buvo“, – šypsodamasi sako Sotera.