Sovietmečio įkvėptą kolekciją „Mados infekcijoje“ pristačiusi dizainerė Laima Jurča: „Mano įkvėpimas – žmonių prisiminimai“

Laima mados festivalyje pristatė kolekciją PIECGADES ĢENERĀLMĒĢINĀJUMS. Pagrindinis Laimos įkvėpimas – sovietmetis. Dizainerė kalba ne tik apie to meto madą, svarbiausia jos kolekcijos idėja – sovietmečiu gyvenusių žmonių gyvenimo būdas bei išradingumas kuriant sau įvaizdį ir naudojant pačias keisčiausias medžiagas. 

Kaip kilo idėja sukurti tokią kolekciją?

Pagrindinė mano kolekcijos idėja ir įkvėpimas – sovietmečiu gyvenusių žmonių prisiminimai. Žinau, kad Baltijos šalys: Latvija, Lietuva, Estija nenori prisiminti šio laikotarpio. Jiems tai – tarsi košmaras. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, tai yra mūsų praeitis ir mes jos neišvengsime. Dėl šios priežasties kolekcijoje aš naudojau kaukes, jomis norėjau pasakyti: „nebijokite būti tuo, kuo esate“.

Kiek laiko ją kūrėte?

Šią kolekciją kurti pradėjau pirmais savo magistro studijų metais. Vėliau su šios kolekcijos fragmentais dalyvavau konkurse Lenkijoje, po to pateikiau prašymą dalyvauti „Mados injekcijoje“ tapau viena iš jaunųjų dizainerių festivalio laureačių, na ir štai aš esu čia, „Mados infekcijoje“. Galiu pasakyti, kad mano kolekcija augo beveik keletą metų.

Kas jus įkvėpė?

Mane įkvėpė nevien sovietmečio mada, bet ir gyvenimo būdas. Labiausiai – mintis, kad tu negali gauti to, ko nori. Man tai yra labai įdomu, nes tuo metu žmonės buvo kur kas labiau kūrybingi negu mes esame dabar. Juk mes tiesiog galime nueiti į „H&M“ ir nusipirkti visko, ko mums reikia. Mano tėtis pasakojo, kad savo kelnes jis pasisiuvo iš labai storos medžiagos, kurios dabar stovi kampe lyg skulptūra. Visa tai man dabar atrodo labai juokinga. Žmonės tuo metu nebijojo atrodyti kitaip. Jie darė ką galėjo, naudojo medžiagas, kurias galėjo panaudoti, kad gautų tai, ko nori.

Ar su jūsų kurtais drabužiais galėtume išeiti į gatvę, ar jie skirti tik podiumui?

Jeigu mano kolekcija žmonėms patinka, visas jos eilučių dalis galima drąsiai dėvėti kiekvienam.

Papasakokite apie savo tyrimą. Jūsų kolekcija nėra tik įkvėpta sovietmečio mados. Jūs kalbėjotės su to meto žmonėmis, bandėte atkurti tam tikras medžiagas, raštus. Kuri tyrimo dalis buvo sunkiausia?

Man buvo labai sunku pradėti. Mintį apie šią kolekciją aš nešiojausi ilgai. Tačiau sunkiausia buvo viską sudėti į visumą. Aš klausiausi žmonių istorijų, bet man buvo sunku jas perteikti rūbuose. Tačiau nuo tos akimirkos, kai pradėjau kurti – viskas greitai susidėliojo į savo vietas.

Kur ieškojote savo tyrimo objektų?

Visų pirma, apklausiau savo šeimą. Kalbinau žmones, kurie man pasirodė įdomūs. Jų gyvenimo būdas mane įkvėpė.

Galbūt išgirdote kokių nepaprastų istorijų?

Juokingiausias istorijas man papasakojo mano tėtis. Jis pasakojo, kad su draugais vogdavo užuolaidas mokyklose ir iš jų siūdavosi kelnes. Jie vogė ne tik iš savo mokyklų – jie sugalvojo keistis mokyklomis, kad galėtų dalytis skirtingų spalvų medžiagomis iš kurių siūdavosi drabužius.

Viena moteris man taip pat pasakojo, kad pasisiuvo paltą iš labai keistos medžiagos, panašios į gumą. Labiausiai mane įkvėpė įvairiausios ir keisčiausios medžiagos, kurias žmonės tuo metu naudojo siūdamiesi drabužius.

Šių metų „Mados infekcijos“ tema – „Zero waist“ (nulis švaistymo – liet.). Manote, kad jūsų kolekcija atitinka šią temą?

Manau, kad taip. Tai puikiai atitinka mano darbo stilių (juokiasi).

Kur jūs radote tokias neįprastas medžiagas?

Aš jas pasidariau pati. Mano raštų objektai atrodo labai keisti, nostalgiški – saulėgražų sėklos, avokadai, bananai. Pats raštas sudarytas iš langelių, tačiau, kai viską sudėjau kartu – man tai pasirodė labai įdomus įvaizdis.

Aš nenorėjau sukurti kolekcijos, kuri atrodytų pasenusi. Aš norėjau kurti modernius drabužius, kuriuos įkvėpė sovietmetis.

Ar pati dėvėtume savo kurtus drabužius?

Tiesą sakant, kol kas man tai daryti yra per brangu, tačiau turiu kelis derinius, kuriuos kartais mėgstu dėvėti (šypsosi).

Susipažinkite su Laimos ir kitų, balandžio 12 d. savo kolekcijas pristačiusių dizainerių darbais.