Speciali LRT programa Valstybės atkūrimo dienai
Valstybės atkūrimo dienai, Vasario 16-ąją, LRT parengė specialią programą. Jau 9 val. ryto laidoje „Labas rytas, Lietuva“ LRT sveikins žiūrovus iš naujosios, Baltijos šalyse moderniausios, TV žinių studijos.
12:00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Simono Daukanto aikštėje Vilniuje. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba. Tiesioginė transliacija per LRT.
16:00 val. Dokumentinė apybraiža „Mes nugalėjom“. Aut. Viktorija Zavistanovič.
Jauno žmogaus tyrumas ir ryžtas prieš pečius surėmusius sovietų kareivius. Ši nuotrauka Sąjūdžio metais buvo tapusi visos tautos kovos už Nepriklausomybę simboliu. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų šis kadras papuošė Lietuvos ir Vakarų spaudos puslapius. Daugelis žmonių dar ir šiandien turi išsaugoję plakatus bei atvirutes su šia įkvepiančia nuotrauka.
Anuomet vieni kalbėjo, kad tai mažas tėvams ant pečių užsikoręs berniukas, liaudies pavadintas Lietuvos Gavroša. Kiti sakė, kad tai jaunutė mergina. Kas ji?
Šioje nuotraukoje užfiksuota Leokadija Ratautaitė-Juškienė. Jai tuomet buvo dvidešimt vieneri. Išraiškinga nuotaika pagauta 1988 m. rugsėjo 28 d. „bananų baliaus“ metu Vilniuje, netoli Katedros. „Kiekvieno lietuvio pareiga buvo ateiti į tą mitingą. Pasmerkti to gėdingo suokalbio – Molotovo Ribentroppo paktą“, - sakys ji laidos žurnalistei Viktorijai Zavistinovič.
Leokadija į vadinamąjį bananų balių patraukė su broliu ir bičiuliu, kuris vėliau tapo jos vyru. Tačiau mitingo organizatoriams nespėjus pasakyti planuotų kalbų, mitinguotojų branduolį apsupo gausios milicijos ir kareivių pajėgos. Akcijos organizatoriai turėjo nutuokti, kad be leidimo surengtą mitingą valdžia mėgins nutraukti. Tačiau niekas nesitikėjo, kad tam reikalui specialiai iš Minsko bus atsiųstos specialios paskirties kariuomenės daliniai.
16:40 val. Dokumentinis ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. Pirmoji dalis „Antanas Smetona“. Rež. Alvydas Šlepikas, scen.aut. Virginijus Savukynas.
Su prezidentu Antanu Smetona siejama tarpukario Lietuva, nors ši asmenybė vertinama labai nevieningai. Vieniems jis yra moralinis lyderis, kitiems – autoritaras ir bailys, palikęs Lietuvą pačią sunkiausią valandą.
Šalies prezidento pareigas A. Smetona ėjo dukart. Pirmą kartą tai buvo 1919-1920 m., antrąkart – jau po 1926 m. perversmo iki pat sovietų okupacijos. Labiausiai stebina A. Smetonos asmenybė: tai nebuvo charizmatiškas, mases patraukiantis lyderis. Atvirkščiai, visuomenėje A. Smetona bei jo vadovaujami tautininkai buvo labai nepopuliarūs ir nesugebėjo laimėti nė vienų Seimo rinkimų. Kadangi tarpukario Lietuvoje prezidentai buvo renkami parlamente, A. Smetona tapti valstybės galva nelaimėjęs Seimo rinkimų negalėjo. Tačiau A. Smetonos vardas visuomet atsirasdavo, kai prireikdavo kompromisinės figūros. Taip buvo 1919-aisiais, kai Valstybės Taryba įkūrė prezidento instituciją. Tas pats pasikartojo ir 1926-aisiais, kai Lietuvos kariuomenės karininkai su krikdemais įvykdė perversmą ir pasikvietė A. Smetoną tapti valstybės galva.
18:00 val. „Aš – dalis Tavęs“. Šventinis koncertas iš Kauno „Žalgirio“ arenos. Vedėjai Gabrielė Martirosianaitė ir Egidijus Stancikas. Dalyvauja Jazzu, Kastytis Kerbedis, Ieva Zasimauskaitė, Vidas Bareikis, Bjelle, Linas Adomaitis, Alanas, „Rondo“ ir choras „Božolė“, „Thundertale“, „The Ditties“, „Fusedmark“.